Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Probleminis mokymas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Probleminis mokymas

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Probleminis mokymas per pamoką. 10 probleminio ugdymo būdų pamokoje. Išvados.

Ištrauka

Besikeičiančioje visuomenėje švietimo kaita yra orientuota į pasikeitimus visuose švietimo sistemos lygmenyse ir yra susijusi su visais šios sistemos dalyviais, neišskiriant ir mokytojų.
Dabartinė švietimo sistema kelia naujus reikalavimus ne tik mokytojui: profesinius ir asmenybės požiūriu, bet ir mokymo procesui Mokytojui metamas iššūkis – siekiant išugdyti visuminę mokinio asmenybę, reikia visuminio pasiruošimo ugdomajam praocesui. Dėl to ieškoma adekvačių mokytojo veiklos tobulinimo būdų. Iki tol dar nepakankamai buvo akcentuojama vidinė mokytojo veiklos pusė – jo profesinė savimonė – pasireiškianti, pirmiausia, atsidavimu savo profesinei veiklai, pedagoginio darbo prasmės suvokimu, pasitenkinimo savo darbu siekimu ir pan.
Mokslas sparčiai pradėjo vystytis XVI-XVII a. To meto pedagogai reikalavo, kad mokyklose būtų įvesta visa eilė pamokų. Pvz. pirmasis gamtos mokslo reikšmę mokymuisi ir auklėjimui iškėlė J.A.Komenskis (1592-1670). Jis parašė vadovėlį ,,Jutiminių daiktų pasaulis paveikslėliais", kuris buvo išverstas į daugelį kalbų ir net 150 metų naudojamas kaip geras pradinio mokymo vadovėlis. Gamtos mokslo metodiką toliau rutuliojo J.H.Pestalocis (1746-1827), kuris vaizdumą laikė pagrindiniu mokymo principu.
Vienas iš pagrindinių mokomųjų dalykų yra gamtos pažinimas, kuris jungia daugelį mokslų: botaniką, zoologiją, geografiją, žmogaus anatomiją, fiziologiją ir kt. Kitaip sakant jis sudarytas integracijos principu. Todėl mokantis ir mokant gamtos pažinimo, pedagogas pats privalo turėti daug žinių ir sugebėti panaudoti įvairius mokymo būdus. Vienas iš mokymo būdų yra probleminis mokymas, kuris, kaip pastebėta, ypač populiarus naudoti per pasaulio pažinimo pamokas (17).
Mokytojas dėstantis probleminiu mokymo būdu turi stengtis augyti vaikų protines, moralines, ekologijas, estetines savybes. Didele dalimi nuo pedagogo pašaukimo priklauso mokomojo dalyko dėstomas turinys per pamoką .
Pamoka - pagrindinė mokymo organizavimo forma, kurios metu mokytojas ir mokiniai suderina veiklą ir atlieka ją nustatyta tvarka, tam tikru režimu (14). Be abejo probleminis mokymas vyksta taip pat pamokos metu.
Tinkamą probleminio mokymo būdą galima kaitalioti su kitais mokymo metodais ir lyginti pasiektus rezultatus. Tačiau patikimiau yra mokinius mokyti remiantis mokymo metodikomis ir kuo įvairesniais mokymo būdais.
Savo darbe detaliau išnagrinėsiu probleminį: pateiksiu apibrėžimą, probleminių situacijų tipus, palyginsiu probleminio ir tradicinio ugdymo skirtumus. Remsiuosi moksline literatūra ir savo patirtimi.
PROBLEMINIS MOKYMAS PER PAMOKĄ

Šiandieninei mokyklai keliamas itin sudėtingas uždavinys - ne tik suteikti bendrojo lavinimo ir politechninių žinių, mokėjimų ir įgūdžių, bet ir lavinti mokinių gebėjimą kūrybiškai mąstyti, jų aktyvumą, savarankiškumą. Daugelis mokslininkų pripažįsta, kad tik tinkamiausias sąlygas mokinių mąstymui ir kūrybiniams gebėjimams sudaro probleminis mokymas.
Kaip M. Skatkinas pažymi, ,,Išugdyti moksleivių kūrybinius gebėjimus, mokėjimą kūrybiškai mąstyti galima tiktai įjungiant juos į tiriamąją veiklą. Tokiam tikslui ir tarnauja probleminis mokymas".
Visų pirma reikėtų išsiaiškinti, kas gi yra tas probleminis mokymas? Mokymo procesą, įvardijamą kaip modeliuojantį mokymo procesą, turintį kūrybinį ieškojimais pagrįstą pobūdį, galima vadinti probleminiu mokymu, arba mokymo būdu, sudarančiu problemines situacijas. Vadinasi, probleminis mokymas yra toks, kurio pagrindą sudaro mokinių tiriamoji veikla. Tai palygint nauja mokymo kryptis (7).
Per pamokas gali būti naudojami ir probleminio mokymo elementai, nes mokinių amžiaus ypatumai, žinių sankaupos, gyvenimiška patirtis, vadovėliai ir papildoma literatūra riboja tiriamosios veiklos galimybes.
Probleminis mokymas apibūdinamas ir kaip mokymo kryptis, grindžiama kūrybiniu mąstymu sprendžiant iškilusias teorines ir praktines problemas. Pastebėta, kad šiuolaikinės ugdymo tendencijos pasislinko nuo orientacijų, formuojančių ,,žmogų žinantį'' link ,,žmogaus, kūrybiškai mąstančio'', gebančio spęsti problemas dinamiškai kintančiame pasaulyje. Šį poslinkį paskatina naujausių ugdymo technologijų diegimas, aktyviųjų ugdymo metodų taikymas, mokytojo veiklos vidinis auditas.
Mokomųjų dalykų ugdymo kokybė suvokiama kaip tam tikras tikslų, ugdymo rezultato bei galimybių jį pasiekti santykis. Ką reiškia dalyko mokytojui siekti ugdymo kokybės? Tai kritiškai peržiūrėti visus pagrindinius ugdymo aspektus: ugdymo formų ir metodų efektyvumą, mokyklinio vadovėlio vaidmenį, mokytojo funkcijas. Ugdymo kokybės kriterijumi galima laikyti ugdymo proceso metu suformuotas žinias, mokėjimus ir įgūdžius bei intelektines savybes, apibūdinančias visas moksleivio intelekto išsivystymo puses. Pvz.: jei mokytojas iškelia sau uždavinį išugdyti mąstanti ir kūrybingą žmogų, tai jo pedagoginė veikla negali būti neprobleminė arba interpretacinė (11).
Lentelėje pateikiama 10 pagrindinių probleminio ugdymo būdų, kurie naudojami per pamokas, taikant probleminių situacijų sprendinius: ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-08-24
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai19
Dydis18.39 KB
AutoriusIndre
Viso autoriaus darbų8 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Probleminis mokymas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Klaipėdos Universitetas
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą