Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Priešmokyklinio muzikinio ugdymo ypatumai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Priešmokyklinio muzikinio ugdymo ypatumai

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Įvadas. Šešiamečių muzikinės veiklos ypatumai. Muzikinės veiklos formos. Muzikinės veiklos rūšys. Muzikos klausymas. Dainavimas. Raiškaus kalbėjimo pratimai. Muzikinio intonavimo pratimai. Grojimas. Muzikos "kalbos". Improvizavimas ir kūryba. Išvados.

Ištrauka

Vaikas ir vaikystė - savaiminės vertybės. Sudarytos sąlygos išgyventi vaikystę kaip džiugų, vienintelį ir nepakartojamą gyvenimo laikotarpį nuo gimimo iki paauglystės. Pripažindami vaiko teisę būti tokiam, koks jis yra, patenkiname visus mažo žmogaus poreikius: fiziologinius, saugumo, meilės, pagarbos ir pripažinimo, pažinimo, saviraiškos ir kūrybos, estetinius. Suteikiame laiką, erdvę, priemones įvairiai saviraiškai skleistis ir plėtotis. Vaiko saviraišką kūnu ,garsais ,žodžiais, dalės vaizdais laikome savaimine vertybe. Mažųjų meninė saviraiška – įvairialypis ir gana sudėtingas procesas. Augdami meninėje aplinkoje, vaikai kaupia savo individualią patirtį, ir perteikia ją įvairiomis meno formomis kalbėdami, muzikuodami, vaidindami, šokdami, dailės darbais. Kartu jie pastebi, pajaučia regimuosius simbolius muzikos, poezijos ritmą, t. y. meno kalbos įvairumą ir savitumą. Nėra būtina, kad vaikams būtų prieinama kuo daugiau meno sričių. Iš pradžių pakanka tradicinių – muzikos, dailės, literatūros, teatro, šokio. Svarbu, kad jos natūraliai susipintų, integruotųsi į kitas veiklas, gyvenimo sritis. Ikimokyklinio amžiaus vaikams būdinga individuali meninė raiška, tačiau būdami grupėje jie išmoksta prisiderinti- veikti kartu, grupelėmis. Svarbu aktyvinti individualią raišką bei pakantumą ir pagarbą kitų jausmams ir poreikiams. Meninė veikla suteikia vaikams estetinės išminties.
Muzikinis ugdymas – viena iš pagrindinių estetinio ugdymo sudedamųjų dalių. Estetiniai vaikų pergyvenimai yra prielaida ir dorovinėms vertybėms atsirasti. Muzika yra vienas iš dorovinių jausmų ugdymo šaltinių. Dainų, ratelių siužetuose visada yra dorovinių elementų: pasišaipoma iš tinginių, išaukštinamas darbas, reiškiama pagarba, meilė mamai, pasišaipoma iš nevalyvų personažų ir kt. Jiems padeda vaizduotė ir tas nuostabus vaikiškas gebėjimas reaguoti į personažo vargus ir džiaugsmus kaip į savo paties. Kartais su personažu išgyventi pavojai vaikui padeda kritiškiau vertintini savo poelgius. Gėris ir grožis formuoja vaiko dvasinį pasaulį.
Muzikavimas teikia vaikui teigimų emocijų, kurios yra būtina sąlyga normaliam ir visapusiam vaiko vystymuisi. Emocinis vaiko skurdumas neigiamai veikia organizmo tonusą, bet ir lemia normalius jo santykius su bendraamžiais. Toks vaikas nemoka džiaugtis, būna irzlus, pavydus, greitai įsižeidžia. Viena iš reikšmingiausių nervinės sistemos profilaktikos priemonių – muzikinė veikla.
Klausydami ir atlikdami lietuvių liaudies ir kitų tautų muzikos kūrinius, vaikas plačiau sužino apie tų tautų muzikinę kultūrą, gyvenimo būdą, išmoksta tuos muzikos kūrinius lyginti, vertinti. Tai ugdo patriotinius, internacionalinius jausmus.
Muzikinė veikla padeda formuoti kai kurias svarbias psichines savybes: vaizduotę, dėmesį, atmintį, pastabumą, nuovoką ir pan. Taip pat labai svarbi intelekto raidai, vaiko meninių, pažintinių, komunikacinių bei socialinių gebėjimų sklaidai.
Viena iš svarbiausių sėkmingos ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinės kultūros ugdymo sąlygų yra individualus kiekvieno vaiko psichofizinių muzikos suvokimo ir atlikimo galimybių pažinimas. Svarbiausia žinoti fizines vaikų galias: balso diapazonus, kvėpavimą, judesių raidos ypatumus, dikciją ir artikuliaciją. Ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinės veiklos specifiškumą lemia dėmesio ir atminties ypatumai. Dėmesį ir atmintį palaiko ir aktyvina teigiamų emocijų prisodrinta muzikinė veikla. Labai svarbu nustatyti kiekvieno amžiaus tarpsnio vaiko muzikinių gebėjimų išlavinimo lygį. Ikimokyklinis amžius yra tas periodas, kada žmogus gali pasiekti aukščiausią muzikinių gabumų išsivystymo lygį. Psichologai teigia, jog muzikinių gabumų užuomazgos yra genetiškai paveldimos, o muzikinėje veikloje plėtojasi, tobulėja. Psichofizinių vaiko galimybių kiekviename amžiaus periode pažinimas, pagrindinė sąlyga normaliai muzikinei raidai.


Šeštieji vaiko gyvenimo metai – spartaus fizinio vystymosi laikotarpis. Vaiko judesiai darosi tobulesni, koordinuotesni, balsas skambesnis, pradeda ryškėti individualios balso savybės, diapazonas. Jie jau moka geriau valdyti kvėpavimą, gali atlikti ir sudėtingesnes lyrines dainas su ilgiau tęsiamomis natomis, pauzėmis.
Vaikų veikla darosi sudėtingesnė. Be žaidimų, atsiranda darbo ir mokymosi elementų. Pasiklausę naujo muzikos kūrinio, vaikai jau patys klausia, kas jį parašė, nori jo klausytis dar kartą. Jeigu tai dainelė, vaikai noriai ją mokosi dainuoti. Tai padeda formuoti pažintinius interesus, norą mokytis.
Tobulėja vaikų pojūčiai. Susidaro tam tikros vaizdinių sistemos, susijusios su įvairiomis daiktų, reiškinių savybėmis: muzikinio garso aukštumu, ilgumu, stiprumu, tembru. Vaikai skiria šias savybes ne tik pavieniui, bet ir kompleksiškai. Šio amžiaus vaikai jau gali dainuoti ir dviem balsais. Išlavinta atmintis įgalina klausytis ir atlikti sudėtingesnio ritmo, melodijos, ilgesnių frazių, daineles, pjeses. Mąstymas šeštaisiais metais lieka vaizdus, tačiau vaikai jau pajėgūs suvokiamus daiktus ir reiškinius analizuoti, apibendrinti. Pvz., klausydamiesi muzikos, vaikai geba išskirti ir sugretinti kūrinius pagal tam tikrus požymius: pobūdį, žanrus, formą.
Šeštaisiais metais sustiprėja vaiko jausmai: meilė artimiesiems, užuojauta, pasididžiavimas ir kt. Emocijos ir fantazija padeda vaikams suvokti muzikos kūrinius ir išraiškingai juos atlikti.
Šeštųjų metų vaikų tikslai peržengia asmeniškumo ribas ir yra siejami su visos grupės ar šeimos tikslais. Jie noriai mokosi dainelių, šokių, eilėraštukų, stengiasi juos atlikti geriau, nes domina veiklos rezultatas . Santykiai su bendraamžiais ir suaugusiais įvairėja, turtėja.
Šeštaisiais metais interesai darosi pastovesni , gilesni. Vaikai labai noriai muzikuoja, nekantraudami laukia muzikinės veiklos. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-06-21
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai6
Dydis18.14 KB
AutoriusAinas
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasDėst. Jautakytė
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasPedagogikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Priesmokyklinio muzikinio ugdymo ypatumai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Klaipėdos Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • Dėst. Jautakytė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą