Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Netradiciniai mokymo metodai ugdymo procese
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Netradiciniai mokymo metodai ugdymo procese

  
 
 
123456789
Aprašymas

Netradiciniai metodai. Tradiciniai ir netradiciniai mokymo metodai. Individualūs mokymo metodai. Modeliavimas. Eksperimentas.

Ištrauka

Ugdymo metodai yra ne mažiau reikšmingas pedagoginio darbo veiksnys nei ugdymo turinys. Nėra ir negali būti universalaus, kiekvienam mokytojui ir mokiniui tinkančio metodo. Mokytojas pagal savo prigimtį ir jėgas renkasi tokius metodus, kurie padėtų gerfausiai pasiekti ugdymo tikslus bei uždavinius. Tyrimai rodo, kad diesnė mokymo būdų įvairovė sužadina mokinių susidomėjimą, neleidžia nuobodžiauti, įtakoja mokymosi motyvacij'ą
Per pamoką turime ne tik mokyti, bet ir išmokyti, skatinti mokinį atrasti nauja, nežinoma, klysti ir taisyti savo klaidas
Ne visi metodai mokymo požiūriu yra vienodai vertingi. Koks mokymo metodas yra geriausias, galima pasakyti tik tada, kai tiksliai įvertinamos mokinių savybės (amžius, motyvacija, ankstesnis mokymasis ir rezultatai) ir mokymo tikslai. Vieni metodai geriau padeda išmokyti vienus mokinius, kiti kitus. Kiekvieną mokymo metodą pritaikyti praktikoJe galima labai jvairiai, net ir tada, kai mokymo medžiagos turinys yra maždaug toks pats.

Metodus galima sąlygiškai skirstyti į tradicinius ir netradicinius.
Netradiciniais metodais laikome tuos, kurie dar retai taikomi, bet yra reikšmingi šiuolaikinio ugdymo procese.Naujų metodų dėka mokinys pasijunta asmenybe, atsiranda glaudesni ryšiai ne tik tarp mokytojo ir mokinio, bet ir tarp pačių mokinių. Jie labiau jaučia atsakomybę, mokosi išsakyti savo nuomonę, įsiklausyti, formuojasi savarankiškas mąstymas.
INDIVIDUALŪS MOKYMO METODAI
Jie leidžia atsižvelgti į individualias mokinių skirtybes ir mokyti juos dirbti savarankiškai. Vienas iš pagrindinių mokymo tikslų yra išmokyti mokinius ir išėjus iš mokyklos toliau mokytis. Vadinasi, mokykloje reikia sudaryti jiems galimybę būti savarankiškiems, mokytis vieniems.
Įprastinėje klasėje mokinių intelektas ir pažangumas yra labai nevienodi. Geriausieji klasės mokiniai gali išmokti daug daugiau ir greičiau negu silpnieji tos klasės mokiniai. Užduotys, kurios tinka vieniems mokiniams, netinka kitiems. Pirmasis žingsnis j individualų mokymą būtų mokinių suskirstymas į grupes pagal gabumus, kad jie galėtų dirbti kartu su kitais panašių gabumų ir pažangumo mokiniais. Vienodų gabumų mokinių mokymas yra efektyvesnis.
Individualus mokymas ne tik padeda mokiniams siekti bendrų mokymo tikslų, bet ir moko savarankiškai dirbti ir mokytis. Jiems reikia sudaryti sąlygas patiems tyrmėti ir daryti savo išvadas. Mokydamiesi savarankiškai, jie imasi didesnės atsakomybės už savo mokymąsi. Mokinys gali mokytis pagal individualią mokslo ir praktinių darbų programą (mokymasis sau vadovaujant). Mokytojas pateikia mokiniui tikslus ir mokomą]'ą medžiagą, vertinajo darbą, tačiau mažiau kontroliuoj'a mokinio darbo laiką, jo pamokų lankomumą. Pamokai skirtą laiką jis gali dirbti skaitykloje ar kur kitur. Namų darbai - individualios savarankiskos studijos namuose. Jie yra efektyvūs, jei tie darbai nėra per sunkūs ir nereikalauja naujų įgūdžių, kurių mokinys dar nėra įgijęs. Jie yra naudingi, nes padeda susidaryti mokymosi Įgūdžiams. Ypač naudinga, jei tie darbai yra pakankamai lengvi, nenuobodūs, ir mokiniai jaučia pasitenkinimą juos atlikę. Kiekvienam mokytojui sveikas protas pasakys, kada yra per daug.
Vienas iš savarankiškpjo mokymosi organizavimo būdų yra sutarties sudarymas. Mokytojas ir mokinys parašo sutartį, kurioje nurodoma:
a) kas turi būti išmokta,
b) kaip mokinys parodys savo darbo rezultatus,
c) kokiais šaltiniais mokinys turi naudotis, kad įvykdytų sutart},
d) kokios užduotys ir kokia eile turi būti atliktos,
e) darbo grafikas,
f) kokios naujo pobūdžio veiklos reikės imtis.
Savarankiškojo mokymosi sėkmė priklauso nuo to, ar tinkamai pasirinktas savarankiškumo laipsnis. Mokytojas gali gana primygtinai stebėti mokinį ir jam vadovauti. Kiek didesnis savarankiškumo laipsnis, kai mokytojas kartu su mokiniu suplanuoja pastarojo darbą, ir po to mokinys yra mažai prižiūrimas ir koreguojamas. Gali būti ir taip: mokinys dirba beveik visiškai savarankiškai; jis iškelia, pasirenka problemas, planuoja savo veiksmus ir tik padaręs darbą, pateikia mokytojui galutinius rezultatus.
Koks savarankiškumo laipsnis yra tinkamiausias, priklauso nuo mokinio subrendimo. Savarankiškai besimokantiems mokiniams būtina nurodyti, kaip mokytis ir ką daugiausia kreipti dėmes} (į faktus, ar idėjų, teiginių sistemą). Mokytojo pokalbiai su savarankiškai dirbančiais mokiniais turi būti lankstūs; reikia stengtis, jog per pokalbį mokiniai pasisakytų savo abejones, iškeltų problemas. Sutartis gali būti sudaroma 1 dienai (netgi namų darbų atlikimui), temai, skyriui, trimestrui. Tam, kad stiprėtų pradinės ir vidurinės mokyklos mokinių motyvacija, mokiniui augant turi didėti sutartyje nurodomo darbo apimtis, ilgėti laikas. Yra įrodyta, kad sutartys daro mokymąsi produktyvesnį, didina mokinių kruopštumą, gerina darbo jgūdžius, socialinį elgesį. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-10-03
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis15.73 KB
Autoriusrobi
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaKauno kolegija
FakultetasKėdainių J. Radvilos studijų centras
Failo pavadinimasMicrosoft Word Netradiciniai mokymo metodai ugdymo procese [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Kauno kolegija / 1 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą