Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Tarpukario Lietuvos pedagogas. Antanas Maceina
   
   
   
naudingas +1 / nenaudingas -1

Tarpukario Lietuvos pedagogas. Antanas Maceina

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Antano Maceinos biografijos faktai. Tarpukario Lietuvos pedagogo veikla. Ugdymo idėjos. Antano Maceinos pašaukimas filosofijai bei pedagogikai. Tautinis auklėjimas.

Ištrauka

Antanas Maceina gimė 1908 metais sausio 27 dieną, Marijampolės apskrityje, Aluntos valsčiuje, Bagrėno kaime. Mokėsi Prienų "Žiburio" gimnazijoje, kur baigė penkias klases. Tuomet nusprendė įstoti į Vilkaviškio kunigų seminariją, tačiau po metų ją paliko ir įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, Teologijos-filosofijos fakultetą studijuoti literatūrą, taip pat profesorieaus S. Šalkauskio patariamas studijavo filosofiją ir pedagogiką. Tokį apsisprendimą lėmė kritiško mąstymo sankloda, polinkis analizuoti, visa kuo abejoti. Studijų metu A. Maceina plačiai reiškėsi įvairiose srityse: pirmininkavo ateitininkų meno draugijai "Šatrija", redagavo "Ateitį", išvertė T. Totho knygų, skirtų jaunimo ugdymui. Gilintis į pedagogikos sritį jį skatino S. Šalkauskis.
Antanui Maceinai trūko dvasinio peno, todėl 1932 metais jis grįžo į kunigų seminariją, kur praleido metus. Kunigu jis netapo. A. Maceina rašė : "Netapsi tuo, kuo norėjai, o tapsi tuo, kuo net negalvojai".
Profesoriaus S. Šalkauskis A.Maceiną išsiuntė į užsienį studijuoti filosofiją ir kartu rengtis pedagoginiam darbui universitete. Taigi toliau A.Maceina tobulinosi Leveno, Friburgo (Šveicarija), Strasbūro (Prancūzija), Briuselio (Belgija) universitetuose.
1934 metais Vytauto Didžiojo universitete A.Maceina apgynė disertaciją filosofijos daktaro laipsniui gauti, kurios tema pasirinko "Tautinį auklėjimą", taip pat pasirodė to paties pavadinimo knyga. O kitais metais apgynė privatdocento habilitacinį darbą pavadintą "Ugdomasis veikimas".
1935-1940 metais pedagogas Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete dėstė įvairias pedagogikos bei kultūros filosofijos disciplinas ir daug rašė pedagogikos, kultūros filosofijos bei socialiniais klausimais: 1936 metais pasirodė "Kultūros filosofijos įvadas", :Pirminės kultūros pagrindai" (Logos. 1936-1938), "Ideologiniai šių dienų pedagogikos pagrindai" (Suvažiavimo darbai II. 1937), "Kultūros sintezė ir lietuviškoji kultūra" (Židinys. 1939), "Pedagogikos istorija I" (1940), "Socialinis teisingumas" (1938), "Buržuazijos žlugimas" (1940) ir daug kitų publikacijų.
1941 metais A.Maceina pasitraukė į Vokietiją, o, vokiečiams okupavus Lietuvą, Laikinosios vyriausybės buvo vėl pakviestas dirbti Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos fakulteto docentu. 1942 metais tapo šio universiteto profesoriumi ir Filosofijos fakulteto dekanu, o studentams dėstė "Filosofijos įvadą" bei interpretavo R.M.Rilkės poeziją. Tai buvo pirmasis filosofo bandymas pralaužti poetinės kalbos rėmus ir į poetinį būties išgyvenimą pažvelgti racionaliu filosofo žvilgsniu.
Artėjant frontui, 1944 metais A.Maceina vėl pasitraukė į Vokietiją ir gyveno įvairiose deportacijos stovyklose. Karo metai subrandino A.Maceiną kaip filosofą. Galimybė lankytis universitetų bibliotekose bei skaityti žymiausius to meto filosofų kūrinius nukreipė jo dėmesį į patį filosofinės minties centrą. Ypač jis ėmė domėtis teologija. Vokietijoje gimę žymiausi jo kūriniai priskiriami religijos filosofijos sričiai.
1949 metais profesorius persikėlė į Freiburgą, kurio universitete nuo 1956 metų ėmė dėstyti rusų filosofiją ir Rytų Europos dvasios istoriją, vėliau Miunsterio universitete – ir religijos filosofiją. 1950 metais pasirodė labiausiai vertinamas jo veikalas "Jobo drama". Taip pat paskelbė nemažai studijų prieškario ir išeivijos spaudoje – "Naujojoje Romuvoje", "Ateityje", "Ryte", "Aiduose", "Pavasaryje", "Židinyje", "XX Amžiuje", kur jis buvo vienas redaktorių, ir kituose leidiniuose.
Lietuvoje A.Maceinai labiau rūpėjo socialiniai ir vetybiniai klausimai, tuo tarpu Vokietijoje pokario metais jis gilinosi į egzistencinius klausimus bei pasaulėžiūrinės polotikos sampratą.
1970 metais išėjęs į pensiją, A.Maceina toliau atsidėjo kūrybiniam darbui. Pasirodė tokie veikalai, kaip "Didieji dabarties klausimai", "Religijos filosofija", "Filosofijos kilmė ir prasmė", o A.Jasmanto slapyvardžiu išleisti ir poezijos rinkiniai. Sunku išvardinti visą A.Maceinos kūrybinį palikimą. Daug veikalų jis rašė vokiškai.
Antanas Maceina mirė 1987 metais sausio 27 dieną, Miunsteryje, Vokietijoje. Palaidotas Brebersdorfo kaimelyje, netoli Šveinfurto. Po A.Maceinos pasitraukimo į vakarus 1944 metais, į Lietuvą ir lietuvių filosofiją jis vėl sugrįžo tik po mirties, taip ir nesulaukęs Atgimimo įvykių. Jis pripažintas vienas žymiausių Lietuvos mąstytojų. Liaudies išmintis byloja, kad tas, kuris miršta per savo gimimo dieną, yra ypatingai paženklintas Apvaizdos. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-10-18
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai3
Dydis23.61 KB
Autoriusgiedre
Viso autoriaus darbų7 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasDoc. Dr. Sigita Saulėnienė
Švietimo institucijaKauno kolegija
FakultetasJ. Vienožinskio menų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Tarpukario Lietuvos pedagogas. Antanas Maceina [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Kauno kolegija / 2 Klasė/kursas
  • Doc. Dr. Sigita Saulėnienė
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą