Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Ikimokyklinio ugdymo švietimo sistemų lyginamoji analizė: 1918-1940 metais ir 1990-2003 metais
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Ikimokyklinio ugdymo švietimo sistemų lyginamoji analizė: 1918-1940 metais ir 1990-2003 metais

  
 
 
12345678910111213141516171819
Aprašymas

Švietimo politika. 1918-1940 metų apžvalga. 1990-2003 metų apžvalga. Įstaigų tinklas ir jas lankantys vaikai. 1918-1940 metų apžvalga. 1990-2003 metų apžvalga. Pedagogai. 1918-1940 metų laikotarpio pedagogai, jų išsilavinimas ir kvalifikacijos kėlimas. 1990-2003 metų laikotarpio pedagogai, jų išsilavinimas ir kvalifikacijos kėlimas. Ugdymo turinys metodai ir priemonės 1918-1940 metų analizė. 1990-2003 metų analizė. 1918-1940 metų ir 1990-2003 metų ikimokyklinio ugdymo sistemų panašumai ir skirtumai.

Ištrauka

" Žmonių švietimas – tai mūsų gyvybės ir ateities klausimas ", - skelbė pirmasis nepriklausomos Lietuvos švietimo ministras J. Yčas.


1918 m. vasario 16 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę valstybės vado-vai, rūpindamiesi mūsų krašto reikalais ir žmonių gyvenimo gerinimu, naudojosi užsienio pavyzdžiais, patirtimi ir metodais. Didelės ir kryptingos pastangos turėjo įtakos valstybės nuostatos švietimo atžvilgiu kaitai[14,p.56]. Tarpukario laikotarpiu Lietuvoje, iškovojus nepriklausomybę, atsirado galimybė demokratiškais pagrindais pertvarkyti švietimo sistemą, tobulinti mokymą, kurti mokyklų tinklą, rengti pedagogus. Ypač svarbu buvo perimti geriausią užsienio šalių pedagoginę patirtį. Tam tikslui pirmiausia reikėjo smulkiai išstudijuoti Vakarų Europos, Skandinavijos ir kitų išsivysčiusių pasaulio šalių švietimo sistemas ir atlikti lygina-mąją analizę. Paskelbus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę tokios studijos ir tyrimai turėjo sudaryti šalies švietimo reformos pagrindą [2, p.31].
1918 lapkričio 11 d. įkurta Švietimo ministerija. Vykdant pirmąją švietimo reformą ir ieškant būdų, kaip reformuoti savą mokyklą, buvo laikomasi pedagogi-nės bendruomenės ir prezidento A. Smetonos nuostatos: "Turėti savo(lietuvišką), nors ir netobulą pedagoginę sistemą, negu svetimą tobulą", nes ji turi būti susieta su tautos gyvenimo sąlygomis ir uždaviniais. 1918–1925 m. buvo pats sudėtingiau-sias Lietuvos švietimo raidos laikotarpis. Tuo metu buvo dedami tautinės švietimo sistemos pagrindai, sparčioje visuomenės kaitoje išlaikant savitumą, atliepiant krašto ir tautos siekius, neatsiliekant nuo Europos švietimo tradicijų [1, p.27 - 28].
1922 m. Konstitucija suteikia teises ugdyti bažnyčiai, įtvirtindama privalomą religinį mokymą. Religinės organizacijos gavo teisę laisvai steigti mokyklas ir kitas auklėjimo įstaigas. Valstybės vykdomą švietimo politiką galėjo propaguoti ne tik savivaldybės švietimo komisijos, bet ir tikybos organizacijos [14, p.58].
1938 m. priimtoje Konstitucijoje akcentuojamas šeimos vaidmuo. "Tvirta šei-ma yra Valstybės tvirtumo pamatas". Teigiama, kad auklėjimo ir švietimo pamati-niais židiniais yra šeima ir mokykla". Šis straipsnis - tai aukščiausia demokratiš-kumo bei tvirtos Lietuvos valstybės pozicijos vykdant švietimo politiką išraiška [14, p.59].
Taigi, pirmą kartą vientisa švietimo sistema, apėmusi įvairių tipų institucinį ugdymą, sukurta 1918 – 1940 m [2, p.19]. Visą švietimo sistemą vienijo ugdymo tikslai ir uždaviniai, kurie buvo pagrįsti tautos dvasia, dora ir visuomeniškomis nuostatomis. Mokymo turinys buvo suformuotas remiantis tautiškumo principu, pabrėžiant dvasines vertybes. Lietuvos ugdymo institucijos lygiavosi į Europos švietimo mokyklas, Lietuvos aukštojo mokslo diplomai buvo pripažįstami visame pasaulyje. [2, p.34]. Ikimokyklinė pedagoginė mintis 1918 – 1940 m. sparčiai rutuliojosi. Daugelis pedagogų, švietėjų suprato šio žmogaus periodo svarbą toles-niam gyvenimui, todėl siekta, kad vaikų darželiai atliktų ne vien globos, priežiūros funkcijas, bet ir visokeriopai lavintų [12, p.56]. Iki 1940 m. vyko neįtikėtini dalykai – greitai plito darželių tinklas, buvo ieškoma įvairių institucionuotų vaikų ugdymo formų ( lopšeliai, vasaros aikštelės, skaityklos, darželiai), kuriami įvairių ugdymo metodikų – kalbos, literatūrinio, estetinio, fizinio, ekologinio ir kt. vaikų ugdymo pagrindai, apmąstomi vaikų ugdymo tikslai, principai, uždaviniai, vaiko samprata; pradėta sistemingai rengti auklėtojas, pasirodė pirmosios knygos, vadovėliai, gausėjo ir gilėjo periodikos publikacijos ikimokyklinio ugdymo klausimais [3, p.5].
1990 metais kultūros vertybių reikšmę ugdymui akcentuojanti pedagogika iškilo kaip opozicija sovietinei autoritarinei, racionalistinei empirinei pedagogikai [3, p.6].Atkūrus valstybingumą, iš esmės pertvarkytas Lietuvos švietimas. Lietuvoje kuriama permanentinė, ugdymo diferencijavimu ir integravimu besiremianti švieti-mo sistema. Šiems tikslams pasiekti skirta švietimo reforma [4]. Svarbi ikimokykli-nio ugdymo sistemos reformos problema – efektyviausių vaikų ugdymo būdų paieš-ka. 1990 m. kovo 11d. paskelbus apie atkuriamą nepriklausomą Lietuvos valstybę, švietimo pertvarkos gairės jau buvo parengtos. 1991 m. birželio 25 d. priimtas Lie-tuvos Respublikos švietimo įstatymas. 1991 m. spalį paskelbta Lietuvos švietimo reformos programa [5]. Tačiau ikimokyklinio ugdymo sistemos reforma formaliai buvo prasidėjusi 1989 m., kai buvo paskelbtas kolektyvinis mokslininkų, pedagogų darbas "Lietuvos ikimokyklinio ugdymo koncepcija", kuriame skelbiami Lietuvos švietimo principai: humaniškumas, demokratiškumas, nacionalumas, atsinaujini-mas [4]. Per pirmąjį švietimo reformos etapą ikimokyklinės įstaigos iš esmės pasi-keitė. Pokyčius lėmė konceptualios ikimokyklinio ugdymo nuostatos, principai, naujai sudarytas ugdymo turinys, darželiams rekomenduojami šiuolaikiniai darbo metodai ir būdai. Keitėsi ikimokyklinių institucijų struktūra, atsirado naujų šių institucijų tipų ikimokyklinio ugdymo centrai, darželiai – mokyklos, priešmokykli-nės grupės ir klasės, vaikystės pedagogikos centrai. Pakito požiūris į šeimą – ug-dant vaiką jai teikiamas prioritetinis vaidmuo. Ikimokyklinės įstaigos prisiėmė kompetentingo pagalbininko šeimai vaidmenį. Siekiama, kad darželio emocinis kli-matas, puoselėjamos vertybės, ugdymo stilius ir grupių aplinka atititktų tėvų lūkesčius, telkiama įstaigų bendruomenė, visiems drauge mokantis demokra-tinėmis vertybėmis grindžiamo sugyvenimo. Tėvai įtraukiami į vaikų ugdymą darželyje, kuriami bendri vaikų, tėvų, pedagogų projektai [11, p.12]. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-11-07
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis15 puslapių 
Literatūros šaltiniai16 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis28.42 KB
Autoriusgiedre
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2003 m
Klasė/kursas5
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ikimokyklinio ugdymo svietimo sistemu lyginamoji analize 1918 1940 metais ir 1990 2003 metais [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 15 puslapių 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 5 Klasė/kursas
  • 2003 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą