Muzikos mokymo formos ir metodai

Įvadas. Muzikinis ugdymas pradinėje mokykloje. Muzikos mokymo formų aktualumas. Dainavimas. Muzikavimas. Muzikos klausymasis. Muzikos rašto mokymas. Muzikos mokymo ir mokymosi metodai. Metodų pasirinkimo kriterijai. Pradinių klasių mokinių bei mokytojų požiūris į muzikinį ugdymą. Išvados. Grafikai ir lentelės.

Muzikinis ugdymas yra ilgai trunkantis, gabumus ir gebėjimus tobulinantis, nuostatas bei požiūrius formuojantis ir patirtį plečiantis procesas. Tačiau jis skaidosi į dalis – kūrinių bei kitų dalykų išmokimą.
Muzikos kūrinio išmokimo esmė – jo suvokimas arba atlikimas. Kas yra svarbiau, pasakyti sunku, bet aišku, jog jie vienas kitą papildo: nesuvokus neįmanoma kūrinio atlikti, o atlikimas yra būdas labiau įsigilinti į kūrinio meninį vaizdą, geriau jį suvokti. Tad atlikimas yra kūrinio suvokimo tobulinimo procesas. Skirtumas tik tas, kad kūrinį atlikti yra sunkiau, nes reikia gebėti dainuoti arba groti. Atsižvelgiant į tai, suvokimui ugdyti dažnai vartojamos paprastesnės atlikimo užduotys: dalies kūrinio dainavimas arba grojimas, tik kūrinio ritmo atlikimas ir pan.
Antra vertus, labai svarbu, kad vaikai padainuotų arba pagrotų kūrinį, kurį jie turi suvokti: jų psichologijai būdinga viską jutimiškai ištirti, išmėginti veiksmais. Į tokius faktus atsižvelgiant ir sudaromas muzikos mokymo turinys. Jo sudėtinės dalys yra dainavimas( iš klausos arba iš natų ), vokalinės ir instrumentinės muzikos klausymasis, grojimas ( iš klausos arba iš natų ) . Visas šias veiklos rūšis papildo atitinkamas muzikinių reiškinių įprasminimas ir su kūrinėlių kontekstu susijusi papildoma informacija.
Muzika savitai išreiškia žmogaus individualumą (muzikinį skonį, vertinimų ir saviraiškos savitumą) ir jo socialumą (koncertų lankymas ar dalyvavimas juose, dainavimas namų aplinkoje ar viešuose renginiuose). Muzika atveria turtingą sociokultūrinių prasmių ir vertybių pasaulį. Šio pasaulio estetinis išgyvenimas turi esminės reikšmės dvasinei asmens brandai, padeda formuotis humanistinei asmenybei perimti reikšmingiausias tautos bei pasaulio kultūros vertybes. Muzikinis ugdymas yra būtina harmoningo, visapusiško asmenybės ugdymo dalis.
Žvelgdami į XXI amžių bei į šiuolaikines tendencijas visuomenėje ir kultūroje turime būti pasirengę, kad naujomis sąlygomis galėtume siekti visuomenės muzikinio išprusimo, komunikabilumo ir sąmoningo bei kritiško jos požiūrio į dabarties muzikinės kultūros reiškinius.
Tyrimo objektas- miesto mokyklos, pradinių klasių mokinių muzikinio ugdymo problemos .

Tikslas – ištirti, išanalizuoti pradinių klasių mokinių muzikiniame ugdyme dominuojančias muzikos mokymo formas ir metodus.

Uždaviniai:
• Apklausti pradinių klasių mokinius bei mokytojus ir išsiaiškinti ką jiems reiškia muzika, muzikinis ugdymas.
• Išanalizuoti ir išsiaiškinti vyraujančias muzikinio ugdymo formas ir metodus (kokie metodai dominuoja, kokius metodus ir mokymo formas dažniausiai pasitelkia į pagalbą pedagogai.
Tyrimo metodai: muzikinio ugdymo sistemos analizė, stebėjimas, diagnostinis tyrimas, anketavimas. ...