Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Ugdymo tikslai ir uždaviniai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Ugdymo tikslai ir uždaviniai

  
 
 
12345678
Aprašymas

Tiesioginiai ir netiesioginiai ugdymo tikslai. Bendrasis ugdymo tikslas. Ugdymo uždaviniai. Išvados.

Ištrauka

Ugdymo mokslo (edukologijos) pradmenys – tai pedagogikos epistemologijos (jaunimo ugdymo dalyko pažinimo teorijos), didaktikos (mokymo ir mokymosi mokslo), hodegetikos (auklėjimo mokslo) pagrindinės žinios. Ugdymo mokslo išmanymas įgalina mokytoją kūrybiškai tvarkyti pedagogo darbą.
Pagrindinis mokymo tikslas – parengti jaunąją kartą gyvenimui, t. y. ugdyti visapusiškai išsilavinusius žmones, gebančius sėkmingai darbuotis įvairiose materialinio bei dvasinio visuomenės gyvenimo srityse. Pagaliau mokymas formuoja rytdienos žmogų, nes mokinys įsitrauks į visuomeninį gyvenimą ateityje, baigęs mokyklą, kai visuomenė jau bus pažengus į priekį, be to, jis pats kurs būsimą visuomenės gyvenimą. Todėl ugdymas sprendžia labai sudėtingą uždavinį – ne tik rengia žmogų gyventi šiandien, bet ir numato artimos ateities žmogaus modelį bei pagal jį formuoja būsimus visuomenė narius, tuo pat metu ugdo ne siaurai, bet visapusiškai išsilavinusius žmones.
Ugdymas yra materialios tikrovės sritis, jam būdinga mokslinio pažinimo objektų savybės. Ugdymas yra ne reglamentuojama, o ugdytojų organizuojama kūrybinė veikla. Ugdymas, kaip visuomenės funkcionavimo komponentas, yra švietimo politikos objektas. Todėl ugdymo tikslų ištakas turėtų lemti būtent švietimo politika. Ugdymo tikslai lemia ugdymo turinį, kuris negali būti atsietas nuo visuomenės, tačiau turi būti orientuotas į progresą.
Sociologinės ir kultūros bei gyvenimo pedagogikos kūrėjai ugdymą laiko istoriniu procesu, neatskiriamu nuo visuomenės ir asmenybės gyvenimo. Jiems rūpi socialinės ir kultūrinės gyvenamojo meto vertybės, kurias turi perimti jaunimas, taip pat pedagoginio veikimo (proceso) formos ir metodai. Pažinti ugdomuosius įvykius, jų turinį, prasmę ir dalyvius būtina, nes kitaip neįmanomas ugdomasis veiksmas, jo tobulinimas. Žinių apie ugdymą reikia mokymo ir auklėjimo praktikai. Ugdymo tikslai ugdytojui nurodo kryptis, kur link orientuoti ugdymo turinį, metodus ir formas, taip pat ugdytinį, kad jis galėtų geriausiai realizuoti savo įgimtas potencijas.
Mokymo uždavinius lemia ugdymo tikslas. Savo ruožtu nuo mokymo uždavinių sampratos priklauso kitų didaktikos nagrinėjamų klausimų sprendimai. Mokymo teorijų šiandien yra labai daug, jos įvairiai aiškina mokymo organizavimą, atskirų šio proceso komponentų sąveiką ir vaidmenį, tačiau pedagogikos teoretikų darbai papildo vieni kitus. Mokymo tikslą visi pedagogai supranta vienodai – ugdyti visapusiškai išsilavinusius žmones, pasirengusius kurti naują, visuomenę ir gyventi šioje visuomenėje. Tačiau ne visi pedagogai šio tikslo siekia tais pačiais būdais ir priemonėmis: dažniausiai skirtingai suprantama atskirų mokymo komponentų vieta ir vaidmuo mokymo procese.
Tarp tautos fundamentalių sąmonės ir elgesio vertybių minėtina: tiesa ir teisingumas, laisvė ir atsakomybė, stropumas ir darbštumas, dvasingumas, tautiškumas bei universalumas (jas amžiais aukštino lietuviai. Ugdymo procese jos įauga į asmenybės vertybines orientacijas. Šių ir kitų vertybių praktinės išraiškos laipsnis apibūdina asmenybės dvasinio tobulumo lygį. Tai galėtų būti galutinis ugdymo tikslas – brandi ir darni visuomenė.












Šį šimtmetį Lietuvos mokyklų mokytojai vadovavosi dar antikos ir Renesanso laikais puoselėtais visapusiškos ir harmoningos asmenybės ugdymo idealais. Ugdymo tikslo taip pat ieškota nustatant visuomenės poreikius. Vakarų pasaulyje įsigali pragmatinė pedagogika, kuria siekiama, kad žmogus prisitaikytų prie praktinių gyvenimo reikalavimų. Stiprinamas mokymo ryšys su gamyba, komercija, kol galu gale nukenčia bendrasis lavinimas ir harmoningos asmenybės ugdymas. Žmogus tampa prekės vergu sumaterialėja.
Kitoks požiūris į ugdymo tikslą atsiskleidžia tų pedagogų veikaluose, kurie žmogų supranta ne vien kaip socialinę būtybę, bet kaip ir universumo mikrokosmosą. Ugdymas turi fiziškai ir dvasiškai tobulinti individą, kad jis gebėtų rinktis ir daryti gera. Skirtingi ugdymo tikslai reikalauja ir skirtingai ugdyti. Kad būtų išvengta vienašališkumo apibrėžiant ugdymo tikslus, reikia juos kildinti ne vien iš žmogaus ar jo asmenybės sampratos, ne vien iš sociologinių doktrinų ar kultūros filosofijos, ne vien iš religinių interesų, bet iš integracinio požiūrio į tikrovę, į ugdymo procesą. Pastarojo centre yra žmogus, veikamas artimos ir tolimos aplinkos, visos esamybės. Žmogų ugdo jo sąveika su aplinkos realijomis ir idealiomis. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-12-20
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai5
Dydis15.44 KB
AutoriusAurelijus
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ugdymo tikslai ir uzdaviniai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą