Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Susiliejantis mokymas (ugdymas) pagal N.M. Grenstad
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Susiliejantis mokymas (ugdymas) pagal N.M. Grenstad

  
 
 
1234567
Aprašymas

Susiliejantis mokymas (ugdymas)(pagal N.M.Grenstad). Atradimo metodai susiliejančio ugdymo procese. Vaizduotė ir jos panaudojimas. Vaizduote ir realybė. Dalykinės medžiagos pateikimo ypatumai. Susidomėjimas. Susiliejantis ugdymas. Susiliejančio ugdymo principai.

Ištrauka

Amerikiečių psichologas J.W.Brownas, remdamasis humanistine psichologija ir geštalto terapija (1979), pagrindė ir suformilavo visuminio (susiliejančio) mokymo (-si) teoriją. Visuminis mokymas (-is) – tai filosofinė sistema ir praktinis ugdymo darbas, kuriame susilieja mokinio ir mokytojo proto ir jausmų upės.
Susiliejantis mokymas(-is) – tai mokymas(-is), kai abi pusės – mokytojas ir mokinys – iš tikrųjų vienas kitą girdi, mato ir supranta.
Šiame referate bus pristatomas norvegų pedagogo ir psichologo Nilso M. Grenstado susiliejančio ugdymo pagrindiniai principai ir darbo metodus. Bus paprastai ir įtaigiai parodyta, kaip į mokymo procesą įtraukti besimokančiojo jausmus, vaizduotę, kaip žadinti smalsumą, aktyvų domėjimąsi dėstoma medžiaga, dirbti taip, kad mokiniai ne tik gerai suprastų mokomąjį dalyką, bet ir pažintų save, bręstų kai laisvi ir atsakingi žmonės.
Bus atskleista ypatinga mokytojo misija – vesti mokinius atradimų link: Mokytis – tai atrasti.
Susiliejantis ugdymas – tai darbo būdai, kuriais siekiama, kad visi ugdymo, mokymo, konsultavimo procesai tekėtų kartu vieno tikslo link. Pirmiausia tai pasakytina apie intelektualinį, emocinį ir psichomotorinį aspektus.
Mokytojas siekia, kad susilietų vaiko pažinimas ir jausmai. Susijungus pažintiniams ir emociniam mokymosi aspektams, vaikas geriau pajunta mokymosi prasmę ir džiaugsmą.

Atradimo metodai susiliejančio ugdymo procese. Nors atradimo metodai tradiciškai remiasi intelektualine veikla (mąstymu, analize ir loginėmis indukcinėmis bei dedukcinėmis išvadomis), susiliejančio ugdymo procese greta šito pabrėžiami – jausmai, vaizduotė, kūnas, klausimų pateikimo būdas.
Tam, kad mes augtume kaip žmonės, maža vien mokytis, atrasti arba struktūruoti santykius, taip pat nepakanka žinių apie supantį pasaulį. Be visų šių dalykų, būtina pažinti ir atrasti save pačius ir savo santykius su dalykais, kurių mokomės su kitais žmonėmis ir supančiu pasauliu.
Atradimas taip pat susijęs su mums rūpimų dalykų supratimu, jų prasmės įžvelgimu. Mes tik turime žinių arba informaciją, kurią galime įvardinti ir ja tinkamai naudotis, bet jos nesuprantame.
Atrasti – reiškia kažką įsisamoninti, aiškiai suvokti. Susiliejančio ugdymo procese pabrėžiamas savęs ar kurių nors kitų dalykų įsisąmoninimas, kuris čia ypač svarbus.

Vaizduotė ir jos panaudojimas. Žodis "fantazija" kilęs iš graikiško phantasia, kurį galima versti kaip "atrodymą". Vaizduotės sąvokos aspektai: 1. Laiko ir erdvės ribų išnykimas. Šie vaizduotės ypatumai suteikia plačių galimybių ir ugdymo, ir konsultavimo situacijose. 2. Vaizduotė įgalina visybiškai išgyventi situaciją ir susitikimą su žmonėmis. Tai reiškia, kad, vien vertus, galime intelektualiai stebėti situaciją ir kas joje vyksta, kita vertus, išgyventi tuo metu mumyse kylančius jausmus. 3. Ugdymo ir mokymosi situacijose mes sąmoningai ir tikslingai naudojamės vaizduote tam, kad kažką atrastume, geriau suprastume ir įsigilintume į tai, su kuo dirbame. 4. Vaizduotėje pamatome tai, ko iki šiol nepastebėdavome. 5. Dažnai vaizduotė veikia motyvuojančiai – apima noras geriau išmokti dalyką, su kuriuo dirbame. 6. Padedami vaizduotės, visybiškai išgyvename situaciją ir save toje situacijoje.

Vaizduote ir realybė. Pirma, vaizduotes kelionės pagrindas yra faktinė informacija apie dalyką, kurią žmonės įgyją iš anksto. Antra, vaizduotės dėka mes galime aptikti savo žinių spragas. Šios "spragos" veikia motyvuojančiai – kyla noras įgyti daugiau žinių apie tai, su kuo susidūrėme vaizduotėje. Trečia, pagrindinis vaizduotes kelionių tikslas – ne gauti faktinių žinių, bet įgyti galimybę:
a) visybiškai patirti jau turimas žinias ir sąryšį tarp jų;
b) sužinoti apie savo reakcijas į dėstomąjį dalyką.
Ketvirta, vaizduotės kelionės labai padeda geriau įsiminti dėstomąją medžiagą, tai pat geriau suprasti tai, su kuo dirbama. Kartais tikslinga patikrinti tai, kas atrandama vaizduotoje, su naudojamais informacijos šaltiniais.

Dalykinės medžiagos pateikimo ypatumai. Svarbus mokytojo uždavinys – pateikti mokiniams dalykinę medžiagą. Remdamasis principu "Mokytis – tai atrasti", mokytojas siekia sukurti tokias mokymo situacijas, kad mokiniai turėtų kuo geresnes galimybes patys atrasti ir atrasti iš naujo tai, kas svarbu medžiagoje, su kuria jie dirba. Būtent čia svarbu pateikti klausimus. Klausimais atkreipiamas dėmesys į įvairias dalykinės medžiagos savybes ir tai, ką mokytojas mano esant svarbu. Žinoma, svarbi ir klausimų pateikimo forma: kartais svarbu pateikti vadinamuosius atvirus klausimus, t.y. tokius, į kuriuos gali būti keletas skirtingų atsakymų. Kitais atvejais geriau pateikti siaurus klausimus, nurodančius kažką labai konkretaus ir turinčius tik vieną ar porą teisingų atsakymų, o visi kiti atsakymai į juos yra klaidingi.

Susidomėjimas. Būti susidomėjusiam – vadinasi, būti besidominčiam. Susidomėjęs žmogus dažnai nepateikia konkretaus klausimo, tai jam nepateikiamas ir konkretus atsakymas. Susidomėjimas yra visiškai neįpareigojantis. Klausimai dažnai susiaurina domėjimosi sritį. Todėl besidomintis žmogus paprastai ir neiškelia konkrečių klausimų. Jis priima paaiškinimus ir sprendimus, bet tik jais nepasitenkina. Susidomėjimas – aktyvus mąstymo procesas. Susidomėjimas reikalauja drąsos. Sugebėjimas domėtis – esminis bruožas, sąlygojantis galimybę "pasisemti" iš dalyko", žodžio ar reiškinio prasmės rezervato.
Greta tvirtumo ir saugumo susidomėjusiam žmogui būdingas atvirumas kitokioms pažiūroms negu jo paties. Jis į viską įsiklauso, apmąsto, "paragauja": galbūt kas nors gali pakoreguoti, paaiškinti ar papildyti jo požiūrį. Savo atviro domėjimosi dėka jis nuolat gauna patvirtinimą, kad daugelyje dalykų yra kažkas nauja. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-15
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai2
Dydis13.07 KB
Autoriuslina
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2003 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasV. Rajeckas
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasPedagogikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Susiliejantis mokymas (ugdymas) pagal N.M. Grenstad [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Klaipėdos Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • V. Rajeckas
  • 2003 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą