Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Pedagogikos sąvokos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pedagogikos sąvokos

  
 
 
123456
Aprašymas

Pedagogikos terminas. Pedagogikos sąvoka. Ugdymas. Švietimas. Mokymas. Lavinimas. Auklėjimas. Formavimas. Išvados.

Ištrauka

"Pedagogika" sudaryta iš dviejų senosios graikų kalbos žodžių: pais, paidos – vaikas, agein – vesti. Graikų k. "paidagogike" – ugdymo menas. "Paideia" antikos laikais reiškė ugdymo idėjų ir praktikos vienovę, valstybės, kultūros ir individo sąveiką, kurioje vyksta harmoningo žmogaus ugdymas.
Pedagogikos terminas pradėtas vartoti vėlai, XVIIIa. pabaigoje, įsteigus pirmąsias pedagogikos katedras universitetuose, išleidus pirmąsias knygas su antrašte "Pedagogika", pradėjus dėstyti pedagogiką kaip mokymo dalyką. Iki to laiko pedagogikos klausimai nagrinėti filosofijos, politikos, moralinės teologijos, retorikos ar didaktikos veikaluose, kitokuose raštuose.
Pedagogikos terminui daromi bent du priekaištai: 1) juo žymimas vaikų ugdymas, o šiuolaikinė pedagogika apima ir suaugusiųjų ugdymo klausimus, 2) jis daugiau reiškia ugdymo meną, technologiją, o ne mokslą. Todėl vietoj pedagogikos siūlomi tokie terminai; ugdymo mokslas, edukologija, pedagogija, tačiau per du šimtus metų žodis "pedagogika" prigijo ir nėra reikalo jo keisti.
Kadangi šio metu vis akcentuojama, kad ugdymas vyksta visą gyvenimą, kad tai nepertraukiamas procesas, tai pedagogikos objektu laikomas visų amžiaus tarpsnių žmogus. Taigi, pedagogika yra žmogaus ugdymo mokslas. Jo problematiką sudaro:1) vaiko, jaunuolio, t. y. ugdymo subjekto, fizinio ir dvasinio vystymosi poreikių ir galimybių priimti ugdomąją veikmę pažinimas, 2) kultūrinis žmonijos palikimas, kurį turi įsisavinti ugdytiniai (ugdymo turinys); 3) ugdymo tikslai, uždaviniai, priemonės, būdai, metodai ir formos, kuriais galima efektyviai plėtoti individualybes fizines ir dvasines jėgas; 4) atskirų individų ir jų grupių veiklos organizavimas ugdymo tikslams ir uždaviniams įgyvendinti ir jo planavimas; 5) ugdymo veikėjų ypatumai, būtini ugdymo darbai ir veikėjų sąveika su ugdytiniais; 6) ugdymo institucijų veiklos organizavimas. Pedagogikos funkcija yra trejopa: teorinė, praktinė ir prognostinė. Pirmoji įgalina ne tik aprašyti ir aiškinti pedagoginį procesą ir jo reiškinius, bet ir išvesti dėsnius bei dėsningumus; antroji — parengti pedagoginę technologiją, rekomendacijas ugdymo veikėjams ir ugdytiniams; trečioji — numatyti ne tik ugdytinių vystymosi tendencijas, bet ir ugdymo proceso, visos švietimo sistemos tobulinimo kelius, planuoti ugdymo darbą. Tos funkcijos viena su kita glaudžiai susijusios, viena kitą papildo.
Pedagogikos sąvoka - pedagoginių procesų ir priemonių klasifikacija, rezultatas, atspindintis jų esminius požymius. Skiriamos šios sąvokos:
1) ugdymas,
2) švietimas,
3) mokymas,
4) lavinimas,
5) auklėjimas,
6) formavimas.
Ieškant pedagogikos sąvokų ryšio, randama, kad jos susikerta, vienos kitas iš dalies dengia, ir taip nustatomas vienų priklausomumas nuo kitų. Lengva pastebėti, kad ugdymas, turintis vieną požymį – kelti į ūgį, apima visas kitas sąvokas. Švietimas – siauresnė sąvoka. Labiausiai savarankiškos ir mažiausiai vienos kitas užklojančios lavinimo ir auklėjimo sąvokos, jos iš dalies prasiveržia pro švietimo sąvokos apimtį, nes auklėjama ir lavinama šeimoje. Jos yra tiesioginė mokymo funkcija, todėl mokymo sąvoka iš dalies jas užkloja. Formavimas iš dalies dengia visas kitas sąvokas, nes visose ugdymo funkcijose jam tenka svarbus vaidmuo.
UGDYMAS yra socialinė žmogaus būties funkcija. Tikslinga esminiu jo požymiu laikyti bendravimą, inkorporuojantį veiklą. Jame taip pat glūdi žmonių santykiai ir sąveika. Ugdymo analizė leidžia pastebėti, kad jame dalyvauja žmonės – ugdymo dalyviai: mokiniai ir mokytojai, tėvai ir vaikai, žodžiu, ugdytojai ir ugdytiniai, kad ugdymo nėra be kultūros vertybių, be valdymo ir vadovavimo, tam tikrų priemonių bei jų taikymo būdų. Visa tai apsunkina suvokti ugdymo esmę. Sąlygiškai galima ją taip nusakyti: ugdymas yra vadovaujamas žmonių bendravimas kultūros vertybių pagrindu. Įgijęs moksliškai pagrįstą pobūdį, ugdymas tampa pedagoginiu procesu. Nepagrįstas pedagogikos mokslu, ugdymas yra buitinis procesas – vaiko auginimas. Ugdymo tikslas – švietimo, mokymo, lavinimo, auklėjimo ir formavimo galutinis rezultatas.
Kai kuria užsienio pedagogai teoretikai ir biologai bei psichologai gausiais faktais įrodinėja, kad ugdymas esąs biologinės prigimties: paukščiai moko savo vaikus skraidyti, ieškoti maisto, saugotis nuo įvairių pavojų. Tačiau biologinis išmokimas iš esmės skiriasi nuo ugdymo. Ugdymas yra tikslingas ir planingas veikimas, žmonių bendravimas, realizuojantis tam tikrą žmonių formavimo programą. Todėl negalima kalbėti apie biologinę ugdymo prigimtį, nors išmokstama suvokti kitų signalus, elgseną. Kai kurie pedagogai ugdymo prigimties ieško žmogaus psichikoje. Teigiama, kad žmogus iš prigimties yra besiugdanti būtybė. Ir neauklėjamas jis galįs išsiauklėti. Iš tikrųjų, vaikas išmoksta kalbėti ir mąstyti, imituodamas suaugusiųjų kalbą ir mąstymą. Imitavimas – specifiškas žmogaus poreikis identifikuoti, sutapatinti save su kitu. Šiame poreikyje ir glūdinti ugdymo prigimtis. Tokiomis psichinėmis savybėmis pasižymi visi pasaulio vaikai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-01-16
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis5 puslapiai 
Literatūros šaltiniai6
Dydis12.42 KB
Autoriusgysla
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaKlaipėdos valstybinė kolegija
FakultetasPedagogikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pedagogikos savokos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 5 puslapiai 
  • Klaipėdos valstybinė kolegija / 2 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą