Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Nenoras mokytis
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Nenoras mokytis

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041424344454647
Aprašymas

Įvadas. Mokyklos aplinkos sukūrimas. Motyvacija kaip esminis moksleivio norą / nenorą mokytis lemiantis veiksnys. Nenoro mokytis priežastys. Nenoro mokytis raiška. Mokytojo vaidmenys. Darbo rezultatai. Darbo metodika. Išvados. Priemonių planas problemai spręsti.

Ištrauka

Tyrimo problema ir aktualumas - paauglystė – tai pereinamasis laikotarpis nuo vaikystės į suaugusių žmonių amžių, nuo žaidimų, nerūpestingo gyvenimo prie atsakomybės, savarankiškumo, pareigų laikotarpio.
Kai vaikai gerai jaučiasi mokykloje, jie noriau mokosi. Jei jie gali prisidėti prie mokyklos formavimo ir jaučiasi atsakingi, rečiau pasitaiko nusižengimų, nekyla noras gadinti ir laužyti, bėgti iš pamokų ir taip kenkti sau.
Ten kur tėvai ir mokytojai vaisingai bendradarbiauja, vaikai geriau jaučiasi. Geras mokyklos klimatas leidžia įgyti svarbaus patyrimo, padeda įveikti nesėkmės baimę, o suklupus – atsistoti. Žmogaus gyvenime tai labai reikšmingi dalykai, kuriuos vaikai gali gauti mokykloje, būtent ten, kur jie pirmą kartą suklumpa, bet ir vėl atsitiesia. Jei mokytojai, tėvai ir vaikai stovi vienoje pusėje, mokykla tampa ta vieta, kurioje galima ne tik šio to išmokti, bet ir įgyti tvirtą atramą gyvenime.
Mokinių pažangumo, pasiekimų motyvacijos ir mokyklos nelankymo problemos sprendžiamos daugelyje pasaulio šalių. Lietuvoje į mokinių pažangumo ir mokymosi motyvacijos veiksnių tyrimus didelį indėlį įnešė J. Laužikas, J. Vaitkevičius, l. Jovaiša, V. Rajeckas ir kt. mokslininkai. Pagrindinę nuostatą sprendžiant mokyklos nelankymo problemą išreiškia tezė, kad socialinės sąlygos ir namų aplinka nėra vienintelės ir visada lemiančios aplinkybės, dėl kurių dauguma moksleivių vengia mokyklos, nes yra daug vaikų ir iš neturtingų šeimų, kurie sėkmingai mokosi ir nemeta mokyklos. Taigi socialinės ir namų sąlygos yra tik vienos iš daugumos sudėtingiausių priežasčių.

Tyrimo bazė – Marijampolės P. Armino vidurinė mokykla
Tiriamieji – 6 – 9 klasių moksleiviai
Tyrimo tikslas – išanalizuoti, kodėl moksleiviai bėga iš pamokų.

Uždaviniai :
1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą;
2. Sudaryti anketas moksleiviams;
3. Nustatyti tyrimo bazę;
4. Išanalizuoti gautus tyrimus;
5. Parašyti išvadas ir pasiūlymus.

Tyrimo metodai :
Mokslinės literatūros analizė;
Anketavimas;
Statistinių duomenų apdorojimo metodai.

Mokykla, tarsi atskira visuomenė. Joje nuolat vyksta sąveika tarp mokytojų ir moksleivių, taip pat ir tarp pačių moksleivių tarpusavyje. Mokytojai ir mokiniai beveik pusę savo aktyvaus laiko praleidžia socialinėje aplinkoje, vadinamoje klase. Mokytojai veikia mokinius, o mokiniai – mokytojus, mokiniai dar sąveikauja su įvairiausia mokymosi medžiaga. Šiems individams kartu veikiant, formuojasi grupė. Pasak mokytojų, kiekviena klasė yra savita. Ir tai visiškai suprantama, nes tos klasės nariai – skirtingi žmonės, individualybės. Mokytojų pasirinktos struktūros, diegiamos klasėje ir procesai veikia klasės raidą ir tai, kokios čia įsigali socialinio ir akademinio mokymosi formos.
Taigi mokykla užima labai svarbią vietą kiekvieno mokinio gyvenime ir todėl yra be galo svarbu, kad mokykloje būtų sukurta tinkama aplinka. Kad moksleiviai ten jaustųsi nesuvaržyti, galėtų laisvai reikšti savo mintis, dalyvauti mokyklos gyvenime ir jaustis pilnateisiais jos nariais. Tačiau toli gražu daugelyje mokyklų to nėra.
Mokymo procesas daugiausia grindžiamas informacijos kaupimu. Mokytojas, tarsi į konteinerį, į mokinį turi sudėti kuo daugiau faktų, taisyklių, formulių ir datų. Be abejo, turėti informacijos savaime yra gerai. Tai – pradinė prielaida ir pamatas tobulinti kitus pažinimo procesus: kritinį ir kūrybinį mąstymą, vaizduotę ir kt. (5, p. 19). Atrodytų, kad pagrindinis dalykas, kurio reikia mokiniui, yra atmintis, bet juk ne kiekvienas turi tokią atmintį. Tai ką daryti tokiems moksleiviams. Jiems belieka viską iškalti, o tai neduoda nieko gero, po dienos, kitos ta informacija bus pamiršta. Akivaizdu, kad mokymo turinys mūsų mokyklose perdėm akademiškas, atitrūkęs nuo gyvenimo. Mokiniams nuobodu mokytis to, ko jie nesupranta, ko negalės pritaikyti ir panaudoti gyvenime. Kita mokymo turinio bėda – moksleiviams pateikiama medžiaga, kurią išmokę, jie turi sužinoti vienintelį teisingą atsakymą. Tad jei mokinys į užduotą klausimą atsako ne taip, kaip jį mokė mokytojas, vadinasi, jis to klausimo neišmoko ir nežino. Moksleiviai tokioje mokykloje yra tik mokymo objektas, bet ne subjektas. Geriausiu atveju vienpusiškai ugdomi tam tikri intelekto gebėjimai, bet visai pamirštama informacijos kokybė, jos priėmimo ypatybės.(5, p. 20) ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-02-06
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis45 puslapiai 
Literatūros šaltiniai21 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis94.71 KB
Autoriuserda
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Failo pavadinimasMicrosoft Word Nenoras mokytis [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 45 puslapiai 
  • 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą