Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Auklėjimo metodai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Auklėjimo metodai

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Pavyzdžio metodika. Monologo metodika. Dialogo metodika. Stimuliavimo metodika. Renginio metodika. Veikdinamoji metodika. Šeiminio auklėjimo metodai. Išvados.

Ištrauka

Auklėjimas – skatinimas pageidaujama linkme formuotis žmogaus pažiūroms ir elgsenai. Auklėjant formuojami žmogaus santykiai su aplinka, žmonėmis, darbu, daiktais ir savimi. Auklėdami taip pat laviname protą, jausmus, valią, charakterį.
Auklėjimo metodika – bendrųjų auklėjimo metodų ir organizacinių formų tikslingo konkretizavimo mokslas, grindžiamas auklėjimo pamatais ir principais. Auklėjimo metodika siūlo konkrečių metodų, formų visumą, iš kurios auklėtojas gali rinktis tinkamas priemones auklėjimo uždaviniams spręsti. Tam reikia orientacijos metodikos visumoje, kūrybinio nusiteikimo ir išmonės, bet visa tai bus nevaisinga, jeigu nebus remiamasi gyvos auklėtinio asmenybės ar klasės bendruomenės pažinimu, jeigu paties auklėtojo asmenybė nebus atvira auklėtiniams.
Pavyzdžio metodika
Pavyzdys – veiksminga pradinė auklėjimo priemonė. Kai ši priemonė panaudojama auklėjimo tikslu, tampa auklėjimo metodu. Psichologinis to pamatas yra tai, kad vaikų, paauglių, jaunuolių ir net suaugusiųjų žmonių pasąmonė turi ypatybę identifikuoti save su kitais, perimti kitų mąstymo būdą, kalbėseną, elgseną, net eiseną, gestikuliaciją. Taip jie lavinasi ir auklėjasi.
Natūralijų pavyzdys imamas iš gamtos, tiesiogiai stebimo žmogaus veiklos elgesio. Realijų pavyzdžiai, jų stebėjimas įtikina: lietūs, žaibai, žiema, vasara yra štai tokie, jie apibūdina visumą – gamtą, kurioje gyvename. Mokytojai – štai šitokie, klasės draugai – tokie. Iš realybės pavyzdžių sprendžiama, kaip kuriamas gėris, kaip atsiranda blogis.
Pirmavaizdis – autentiškas kokių nors daiktų ar reiškinių pavyzdys. Tiesos, gėrio, grožio pirmavaizdžio ieškojimas gamtoje leidžia suprasti, kad ne žmogus išrado šias vertybes, bet jos kitu pavidalu glūdi gamtoje, o jis natūraliai jų ieško ir joms nori tarnauti.
Idealinis pavyzdys susietas su žmogaus asmeniu. Tais pavyzdžiais sekama, jais vadovaujamasi praktinėje veikloje. Auklėtojui būti idealiniu pavyzdžiu sunku, nes auklėtiniai pastebi įvairių trūkumų, kurie sumenkina idealo vaizdą. Tik jaunesniajame amžiuje nekritiškai priimamas auklėtojas, ir jis tam tikrą laiką būna pavyzdys. Jie turi visuotinį pripažinimą.
Asmeninis pavyzdys atsirenkamas iš artimos žmonių aplinkos. Auklėtiniams jis būna mama, tėvas, mokytojas ir kiti. Suvoktas, patrauklus, emociškai išgyventas geras pavyzdys padeda formuotis vertingoms asmenybės savybėms. Vien mokslumo nepakanka, su juo turi derintis kitos asmenybės savybės: sutelktas dėmesys, visiškas tikrumas savo tiesa, sugebėjimas parodyti nepalaužiamą valią ir pan. Ne mažiau svarbu ir išorė – patrauklumas, kultūra, paprastumas. Dvasinė kultūra įtaigoja stipriau nei išorinė, bet jos abi neatskiriamos. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-02-15
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai3
Dydis16.99 KB
AutoriusDange
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasD. Šlapelienė
Švietimo institucijaVilniaus kolegija
FakultetasPedagogikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Auklejimo metodai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Vilniaus kolegija / 2 Klasė/kursas
  • D. Šlapelienė
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą