Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Komenskio pedagoginė teorija
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Komenskio pedagoginė teorija

  
 
 
123456789101112131415
Aprašymas

Komenskio pedagoginė teorija. Požiūris į vaiką. Mokymo reikalingumas ir tam trukdančios kliūtys. Mokymo dėsniai. Sutrumpinto ir greitesnio (lengvesnio) mokymo pagrindai. Mokslų, kalbų, dorumo, dievotumo mokymo teorijos. Mokymo principai Komenskio teorijoje. Mokyklų santvarka. Būdingiausi bruožai. Vadovėlių reikšmė. Klasinė- pamokinė sistema. "Žmogaus auklėjimo žmoguje" problema. Išvados ir apibendrinimai.

Ištrauka

Komenskis, giliai išnagrinėjęs iki jo buvusią pedagogikos teoriją ir praktiką, sukūrė savo vientisą pedagoginę teoriją, paremtą liaudiškumo idėja, apimdamas visus svarbiausius mokymo ir lavinimo klausimus; Profesorius J. Laužikas ryškiai parodo neatskiriamą Komenskio filosofinių ir pedagoginių idėjų ryšį. Jis daro teisingą išvadą, kad Komenskio filosofinėse pažiūrose atsispindi pažangios to meto idėjos, padėjusios pagrindą šio žymaus mokslininko pedagoginei idėjai.
Komenskio pedagoginių pažiūrų demokratiškumą ir humaniškumą rodo visų pirma jo požiūris į vaiką. Komenskis tvirtino, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo luominės ir turtinės padėties, gali sėkmingai mokytis "Be abejo, - rašė jis, - kad ir koks žmogus gimtų, jis gimsta žmogumi". ("Apie įgimtųjų gabumų lavinimą"). Didaktikoje skaitome apie gabumų skirtingumą: "pirmoje vietoje stovi vaikai aštraus proto, įdėmūs ir gero būdo, jie už visus geriau tinka. Tokiems tereikia pateikti išminties peno. Antra: aštraus proto, bet lėti, tačiau paklusnūs. Juos reikia tik paraginti. Trečia, yra vaikų aštraus proto ir įdėmių, bet išdykusių ir atkaklių. Tačiau iš jų paprastai išeina didieji žmonės, jeigu jie tinkamai auklėjami. Ketvirta, yra vaikų paklusnių ir norinčių mokytis, bet negabių ir bukapročių. Tokie gali eiti kitų pėdomis, ir, kad tai jie pajėgtų, turime atjausti jų silpnumą. Penkta, kai kurie vaikai bukapročiai, ir, be to, sudribėliai ir tingūs. Juos dar galima pataisyti, ei tik nebūtų atkaklūs. Bet tam reikia didelio išmanymo ir kantrybės. Paskutinėje vietoje – bukapročiai ir drauge iškrikėliai, pikčiurnos, iš jų dažniausiai nebėra ko tikėtis. "Nors žmonės skiriasi savo gabumais, tęsia jis, jie visi turi vieną prigimtį. Vaikas turi įgimtą sugebėjimą įsisavinti žinias, įgimtą pažinimo galią. Jis sugeba "pažinti pasaulio sąrangų ir gaivalų jėgas, laiko pradžią, vidurį ir pabaigą; saulės sukimąsi ir metų laikų pasikeitimus; …gyvulių prigimtį ir žvėrių sielas, vėjų galybę ir žmonių mintis; …žodžiu – visa, kas paslaptinga ir kas aišku". Tačiau vis dėlto, "žmogus, nors ir pats per save gauna žmogaus pavidalą (kaip ir kiekvienas gyyvis savo), bet pakilti ligi protingos, išmintingos, doros ir dievobaimingos būtybės jis negali, jei jam nebus įskiepyta išminties, dorumo ir dievotumo pradų. Kaip tuo pačiu metu galima mokyti ir auklėti visą tokių skirtingų būdų jaunuomenę, parodo šie keturi dėsniai: " Pirma, visus žmones reikia vesti prie tų pačių išminties, dorovės ir šventumo tikslų. Antra, visų žmonių, kiek skirtųsi jie savo gabumais, viena žmogiška prigimtis aprūpinta vienokiais organais. Trečia, gabumų skirtumas yra ne kas kita, kaip gamtinis harmonijos neišlaikymas arba trūkumas, lygiai kaip kūno ligos yra drėgmės ar sausumo, šilumos ar šalčio nesaikinga persvara. Ketvirta, tiems nepaklusniems ir per dideliems gabumams pagalbą suteikti geriau galima, kol jie tebėra jauni"
Komenskis nurodo, kad reikia rūpestingai parinkti draugus, žmones, kurių tarpe būna vaikas, nes "kas bendrauja su žmonėmis (gerais ar blogais, išsilavinusiais ar neišsilavinusiais, išmintingais ar kvailais), būtinai pasisavins, nors ir nesąmoningai, kai ką iš jų palikimų ar papročių". Taigi Komenskis įrodo, jog visi vaikai, jei jie teisingai auklėjami ir mokomi, turi išaugti dorais ir išmintingais žmonėmis, todėl ugdymo vaidmuo, jo manymu, yra didžiulis. Komenskis nurodo trejopą žmogaus gyvenimo žemėje tikslą: 1) Jis turi būti protingas, kad žinotų ir suprastų visa, kas yra pasaulyje; 2) Jis turi viešpatauti kitiems kūriniams; 3) Būti dievo atvaizdu. Todėl esančios trys ugdymo pakopos: paties savęs ir aplinkinio pasaulio pažinimas (protinis, arba mokslinis, lavinimas), savęs valdymas (dorovinis auklėjimas), veržimąsis prie dievo (religinis auklėjimas).
"Tačiau yra penkios kliūtys dėl kurių tik nedaugelis pasiekia mokslų viršūnes.
1. Gyvenimo trumpumas;
2. Begalinė daugybė daiktų, kuriuos turėtų apimti mūsų protas;
3. Trūkumas progos mokytis gerų dalykų arba jos greitas praradimas, jei kada pasitaiko;
4. Mūsų proto ribotumas ir sprendimo neaiškumas;
5. Pagaliau, jei kas panorėtų, nuolat stebėdamas ir dažnai kartodamas bandymus suprasti tikrą daiktų esmę – būtų per daug sunku, o drauge apgaulinga ir netikra.
Tai pataisyti galima:
1). Prailginus gyvenimą;
2). Sutrumpinus mokslų ir menų medžiagą ;
3). Panaudojus visas progas ;
4). Suradus gabumų ;
5). Vietoj nepastovaus stebėjimo nustačius kokį nekintamą pradą, kuris negalėtų klaidinti."
Norint gyvenimą prailginti reikia "kūną saugoti nuo ligų ir mirties. Protą naudoti visa ko išmintingam tvarkymui".
Šioje vietoje galime įterpti, kad, kaip ir daugelis pedagogikos klasikų, pagrindinių pedagoginių idėjų bei didaktinių principų Komenskis nesuformulavo. Antai, D. Lordkipanidzė atskirai nurodo tokius didaktinius principus, kaip savarankiškumas, vaizdumas, nuoseklumas ir sisteminingumas, žinių įsisavinimo tvirtumas. Be to, išskiria dvi bendrąsias Komenskio idėjas – liaudiškumą ir atitikimą gamtai.
Atitikimą gamtai matome mokymosi dėsniuose:
1 dėsnis: Gamta parenka tinkamą laiką!
Išvados:
1 ). Žmogaus mokymą reikia pradėti gyvenimo pavasarį – vaikystėje.
2 ). Rytmetinės valandos labiausiai tinka mokymuisi.
3 ). Visa, ką reikia išmokti, turi būti suskirstyta pagal amžių taip, kad būtų teikiama vien tai, kas prieinama tų metų protui.
2 dėsnis: Gamta pirmiau parengia sau medžiagą, paskui duoda jai formą!
Todėl reikia:
1 ). Turėti paruoštas knygas ir kitas mokslo priemones;
2 ). Pažinimo galią lavinti pirmiau už kalbą;
3 ). Bet kokios kalbos mokytis ne iš gramatikos, o iš pasirinktų rašytojų;
4 ). Realinių mokslų mokytis pirmiau negu formalinių;
5 ). Pavyzdžių duoti pirmiau už taisykles.
3 dėsnis: Gamta savo darbu ima tinkamą daiktą arba pirmiau tam tikru būdu jį parengia, kad pasidarytų tinkamas ! ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-02-24
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai2
Dydis22.61 KB
Autoriuszuzu
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Komenskio pedagogine teorija [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 13 puslapių 
  • Vilniaus Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą