Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>VI–IX klasių moksleivių muzikinis ugdymas chorine veikla
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

VI–IX klasių moksleivių muzikinis ugdymas chorine veikla

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637383940
Aprašymas

Įvadas. Chorinė veikla Lietuvos veikla Lietuvos muzikinio ugdymo kontekste. Chorinio dainavimo raida Lietuvoje. Chorinio dainavimo įtaka moksleivių muzikiniam ugdymui. VI-IX klasių moksleivių amžiaus tarpsnis ir muzikinis ugdymas. VI-IX klasių moksleivių muzikinio ugdymo chorine veikla konstatuojamasis tyrimas. Konstatuojamojo tyrimo organizavimas ir metodika. Tyrimo bazės charakteristika. Konstatuojamojo tyrimo duomenų analizė. Apibendrinimas.

Ištrauka

Mokykloje vyksta ypatingas žmogaus kūrimo, mokymo procesas. "Mokykla, duodama žinių ir įprasmindama bei susistemindama iš įvairių šaltinių įgytą informaciją suteikia mokslo pagrindą ir bendražmogiškų vertybių sistemą, t.y., svarbiausią ir būtiniausią žmogui patirties dalį" (Rajackas V., 1999, p. 4).
Jau daugiau kaip dešimt metų Lietuvoje vyksta švietimo reforma. Ji nuolat yra tobulinama siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, tarnauti sparčiai kintantiems visuomenės poreikiams. Keliami nauji reikalavimai mokyklai, visai ugdymo sistemai.
Kaip žinome, mokykla ne tik vykdo ugdymo programas, bet taip pat visapusiškai ugdo ir formuoja ateities žmogų. Pakankamai ilgas bręstančio žmogaus gyvenimo etapas praleidžiamas švietimo įstaigoje.
Šiandien stiprėjanti, bet taip pat šaknis praeityje turinti mintis siūlo mokyklos atmosferą artinti prie šeimos atmosferos, prie įprastinio žmogaus gyvenimo, bendravimo ir darbo formų.
Dabartinėje mokykloje ugdoma asmenybė, puoselėjamos bendrosios ir krikščioniškosios vertybės: artimo meilė, sąžinės ir minties laisvė, prigimtinė žmonių lygybė, sugebėjimas bendrauti, pakantumas, pagarba tiesai ir išminčiai. Taigi, šiuolaikinė bendrojo lavinimo mokykla - tai institucija, kurioje ugdomas asmens bendruomeniškumas, jo gebėjimai derinti savo siekius su pilietiniais bendruomenės siekiais, gebėjimai pažinti, mokytis ir orientuotis žinių erdvėje, šiuolaikinės kultūros kompetencijos ugdymas, informacinių technologijų ir informacijos prieinamumas. Labai svarbus yra meninio skonio, etninės ir dorinės kultūros ugdymas, mokymas gerai pažinti save ir pasaulį. Ugdo ne vien pamokose perteikiamas ugdymo turinys, bet visas mokyklos gyvenimas: jos klimatas, kurį sudaro mokyklos bendruomenės narių santykių įvairovė, mokytojo etosas, santykiai su visuomene, pats mokyklos darbo organizavimas, funkcionali mokyklos erdvė, ugdymo būdai ir metodai.
Labai svarbu ugdyti visapusišką asmenybę, skatinti mokinį kūrybai ir meninei saviraiškai. Čia muzikos dalykas ypatingai gali padėti. Jis ne tik auklėja, bet ir lavina žmogų. Muzikinis auklėjimas bendrojo lavinimo mokykloje turtina vaikų dvasinį pasaulį, daro juos jautresnius meno, visuomeninio gyvenimo, buities grožiui. Mokykloje ugdytiniai lavinami taikant įvairias muzikines veiklos formas: muzikos klausymą, dainavimą, ritmiką, grojimą ir kūrybos pradmenis. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose (1997) akcentuojama, kad muzika, meno kūriniai atveria savitą ir vertybių pasaulį, kurio pažinimas yra be galo reikšmingas, kaip ir mokslinis, matematinis, religinis ir kt. pažinimas. Jis puoselėja humanistinėmis vertybėmis grindžiamą asmens dvasinį pasaulį, ugdo meninį ir estetinį skonį, padeda išreikšti save.
Kiekvienas moksleivis ateina į mokyklą su savo šeimos ar kitokios aplinkos patirtimi, kuri priklauso nuo to, kokios toje aplinkoje vyrauja tradicijos, ar muzikuojama, kokios muzikos klausoma, ar lankomi koncertai. Mokykloje jis turi galimybę praplėsti akiratį, o svarbiausia - išmokti veikti.
Puiku, kuomet mokykloje mokinys turi galimybę pasirinkti (be privalomų dalykų) ir kitus papildomus dalykus(pvz.vokalinį ansamblį, instrumentinį ansamblį arba chorą).
Muzikinė raiška, tai yra muzikavimas, muzikinių žinių gebėjimų panaudojimas popamokinėje veikloje, manau yra labai svarbus muzikinio ugdymo pamatas.
Ypač pabrėžtinas dainavimas, plečiantis gebėjimus girdėti, suvokti muzikos kalbą, intonuoti, kurti. Ši muzikavimo forma giliai įaugusi į lietuvių pasaulėjautą, tautinės kultūros tradicijas. O ypatingai didelę reikšmę mūsų kultūriniame gyvenime turėjo, ir turi, chorinis menas. Mūsų tautos istorija rodo, kad chorinė daina skambėjo ir sunkiais Lietuvai laikais. Palaikė žmonių tautinę savimonę, dvasingumą. Turime daug gražių tradicijų : dainų šventės, festivaliai, chorų sąskrydžiai ir konkursai, įvairių švenčių koncertai, kompozitorių J.Naujalio, Č.Sasnausko, St.Šimkaus, A.Budriūno chorų konkursai, taip pat J.Naujalio jaunųjų dirigentų konkursas. Didelį indėlį įnešė tiek profesionalieji, tiek mėgėjiškieji chorai.
Choro meną tyrinėjo akademikas J.Gaudrimas, A.Arminas, vėliau V.Jakelaitis, L.Dumbliauskaitė, R.Gudelis, R.Kašponis, B.Skirsgilas, Z.Rinkevičius, S.Jareckaitė, V.Čepliauskas, A.Zaboras ir kt. muzikai.
Istorinėje evoliucijoje vaikų choriniam dainavimui buvo skiriamas nemenkas dėmesys. Ypač moksleiviškų chorų veikla pagyvėjo Lietuvos nepriklausomybės metais, kai gimnazijose ir progimnazijose buvo įvestos privalomos dainavimo ir choro pamokos. Deja, metodinės tų metų veiklos nėra užfiksuota. Didelis dėmesys buvo skiriamas religinei ir liaudies muzikai.
XX a. antroje pusėje buvo pradėta fiksuoti ir išleista metodiniai leidiniai šia tema. Šioje veikloje pasižymėjo žymūs chorvedžiai ir vokalo specialistai : H.Perelšteinas, V.Miškinis, N.Mameniškienė, A.Piragytė, N.Kavaliauskaitė.
Didelį dėmesį vaikų choriniam dainavimui skyrė žinomas vengrų kompozitorius, folkloristas Z. Koday. Jo metodikos pagrindu yra sukurta muzikos ugdymo sistema Vengrijoje, kuri ligi šiol sėkmingai propaguojama ne tik šioje šalyje, bet ir kitų tautų mokyklose. Savitą teorinę – metodinę koncepciją yra sukūręs žymus Sankt – Peterburgo muzikos pedagogas D. Ogorodnovas. Ji praturtina muzikos pedagogiką nauja dainavimo ir muzikos rašto mokymo sistema.
Siekiant chorinio ugdymo efektyvumo bendrojo lavinimo mokyklų viduriniosiose klasėse, tenka panagrinėti šio proceso organizavimo pagrindines nesėkmių priežastis, ypač pabrėžiamas ir nagrinėjamas daugelio pedagogikos mokslo tyrinėtojų ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-07-21
DalykasPedagogikos diplominis darbas
KategorijaPedagogika
TipasDiplominiai darbai
Apimtis38 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis79.48 KB
AutoriusRasa
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/Dėstytojasdoc. St. Jareckaitė
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasMenų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word VI IX klasiu moksleiviu muzikinis ugdymas chorine veikla [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 38 puslapiai 
  • Klaipėdos Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • doc. St. Jareckaitė
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą