Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Vaikų higieninių įgūdžių formavimas priešmokyklinėje grupėje
   
   
   
3
naudingas +4 / nenaudingas -1

Vaikų higieninių įgūdžių formavimas priešmokyklinėje grupėje

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536373839404142434445464748495051525354
Aprašymas

Įvadas. Sveikatos ugdymas. Sveikatos ugdymo samprata. Sveikatos ugdymo vaikų darželyje tikslas ir uždaviniai. Sveikatos ugdymo turinys ir principai. Sveikatos ugdymo metodai. Pedagogo vaidmuo ugdant vaikų sveikatą. Higieninis priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas. Higienos ugdymo samprata. Asmens higienos pradmenų formavimas. Asmens higienos įgūdžių ugdymo sistema priešmokyklinėje grupėje. Oda. Odos higiena. Nosis. Nosies higiena. Ausis. Ausų higiena. Akis. Akių higiena. Dantys. Burnos higiena. Drabužių ir avalynės higiena. Asmens higienos reikmenys. Priešmokyklinio amžiaus vaikų higieninių įgūdžių formavimosi ypatumai. Tiriamojo darbo metodika ir imtis. Vaikų žinios apie asmens higieną. Organų funkcijos. Sveikatingumo faktoriai. Kenksmingumo faktoriai. Vaiko veiksmai neįprastose situacijose. Asmens higienos reikmenys. Sveikuolių darželių ir paprasto darželio vaikų higieninių įgūdžių lyginamoji analizė. Lyties skirtumų įtaka higienos įgūdžiams. Ar tėvai pakankamai skiria dėmesio vaikų higienai. Išvados. Profesinės kompetencijos. Rekomendacijos.

Ištrauka

Žmogaus sveikata kinta visą gyvenimą. Įvairiausi veiksniai: sveikata vaikystėje, tėvų gyvenimo sąlygos, jų socialinė ir ekonominė padėtis ir kt., daro jai įtaką. Visais gyvenimo etapais jie gali sveikatą ne tik žaloti, bet ir stiprinti.
Supratimą apie tai, kas sveika, o kas žalinga sveikatai, kaip augti sveikam, stipriam, atspariam nepalankiomis aplinkybėmis, vaikas įgyja gyvendamas sveikoje aplinkoje, sekdamas sveikai gy-venančių suaugusiųjų pavyzdžiu, aiškindamasis, tyrinėdamas, eksperimentuodamas ir priimda¬mas sveikatą stiprinančius sprendimus, išmėgindamas kuo įvairesnius judėjimo būdus ir mik¬lindamas rankas, žaisdamas ir mokydamasis sugyventi su bendraamžiais [5; 173].
Mokslininkų požiūris į sveikatos ugdymą labai įvairiai. Vieni skiria daugiau dėmesio fiziniam lavinimui (E. Adaškevičienė, J. Rauckis, P. Ivanovas ir kt.), kiti higieniniam ugdymui (A. Zaborskis, A. Petrauskienė, A. Davidavičienė ir kt.).
Pastaruoju metu vis daugiau mokslininkų susirūpino vaikų higieniniu ugdymu.
E. Adaškevičienė (2004) mano, kad higieninių normų pažeidimai yra susiję su nepakankamomis žiniomis apie sveikatą, teisingų įpročių stoka, neįsisąmoninta dienotvarkės svarba [1; 10].
A. Zaborskis (2000) ir A. Petrauskienė (2000) teigia, kad pradinių klasių moksleiviai nepatenkinamai žino elementarias asmens higienos taisykles ir jų nesilaiko [12; 63]. Todėl higieninis auklėjimas priešmokyklinėse grupėse yra labai svarbus.
Auklėtinis, su¬sipažinęs su savo atskirų organų sandara, su jų funkcijomis, su asmens higienos pagrindais, gali racionaliau tvar¬kyti savo gyvenimo būdą, ieškoti priemonių, kurios ne tik saugotų, bet ir stiprintų sveikatą, gerintų fizinį pajėgumą, darbingumą tuo pačiu ir mokymosi pažangumą [8; 6].
Taigi, nepakankamas dėmesys higieninių įgūdžių ugdymui paskatino tirti priešmokyklinio amžiaus vaikų higieninių įgūdžių formavimosi ypatumus.

Tyrimo tikslas. Ištirti priešmokyklinio amžiaus vaikų higieninių įgūdžių ugdymo ypatumus ugdymo įstaigoje ir šeimoje.



Siekiant šio tikslo buvo iškelti šie uždaviniai:
1. Išanalizuoti literatūrą apie ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos kompetencijos, higieninių įgūdžių ugdymą.
2. Atskleisti vaikų žinias apie asmens higieną.
3. Atlikti sveikuolių darželių ir paprasto darželio vaikų higieninių įgūdžių lyginamąją analizę.
4. Nagrinėti lyties skirtumų įtaiką higieniniams įgūdžiams.
5. Išsiaiškinti, ar tėvai pakankamai skiria dėmesio vaikų higienai.

Hipotezė. Dauguma vaikų nepakankamai savarankiškai geba laikytis asmens higienos taisyklių, todėl, kad tėvai ir pedagogai tam skiria nepakankamai dėmesio.

Šiame darbe naudoti tyrimo metodai:
I. Teoriniai. Pedagoginės, psichologinės ir medicininės literatūros studijavimas šiam darbui artima tema. Tai leido atskleisti teorinius problemos pagrindus, ištirti esminius higieninių įgūdžių aspektus.
II. Empiriniai. Vaikų higieninių įgūdžių ugdymo problemoms ir galimybėms tirti buvo naudotas apklausos metodas ir anketavimas.

Tyrimo objektas. Priešmokyklinio amžiaus vaikų higieniniai įgūdžiai.

Tiriamieji.
14 Vilniaus miesto vaikų lopšelio-darželio "Gėlynas" priešmokyklinio amžiaus vaikų; 14 Vilniaus miesto vaikų lopšelio-darželio "Gervelė" priešmokyklinio amžiaus vaikų; 31 Vilniaus miesto vaikų lopšelio-darželio "Žemyna" priešmokyklinio amžiaus vaikų; 16 Vilniaus miesto vaikų lopšelio-darželio "Gėlynas" tėvų, 14 Vilniaus miesto vaikų lopšelio-darželio "Gervelė" tėvų; 28 Vilniaus miesto vaikų lopšelio-darželio "Žemyna" tėvų.

Darbo reikšmingumas.
Perėjimo iš priešmokyklinės grupės į mokyklą laikotarpis, labai svarbus vaiko gyvenime. Pradėjęs lankyti mokykla, vaikas negali tikėtis tiek globos, kaip priešmokyklinėse grupėse. Pirmokas turi gebėti savarankiškai rengtis, praustis, mokėti susitvarkyti. Taip pat turi žinoti kas jo sveikatai naudinga, kas žalinga, nes jaunesniajame mokykliniame amžiuje jis turės savarankiškai spręsti ir mokytis, atsakyti už savo veiksmus.
Šis darbas padės išsiaiškinti, ar priešmokyklinio amžiaus vaikai sugeba pakankamai savarankiškai laikytis asmens higienos taisyklių, ar turi pakankamai žinių apie organų paskirtį ir tuos faktorius, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai gali juos žalingai paveikti.
Taip pat išsiaiškinsime, ar tėvai pakankamai dėmesio skiria vaikų higienai.
Šio darbo analizė ir tyrimas padės išsiaiškinti higieninio ugdymo trūkumus ikimokyklinėje įstaigoje ir šeimoje, juos laiku pašalinti, koreguojant ugdymo procesą.

Diplominio darbo struktūra.
Darbą sudaro įvadas, pedagoginės, psichologinės ir medicininės literatūros analizė, tyrimai, išvados, rekomendacijos ir priedai. Bendra apimtis 55 puslapiai (iš jų 3 puslapiai priedų, kiti pateikiami atskirame segtuve). Darbe pateiktos 8 lentelės ir 23 paveikslėliai. Panaudota 20 mokslinės literatūros šaltinių.

Profesinės kompetencijos.
Šiame darbe bandysiu atskleisti šias profesinės kompetencijas:
• Žinoti esminius vaiko poreikius, jų tenkinimo ir poveikio būdus bei galimybes, gebėti taikyti šias žinias ugdymo procese.
• Gebėti tausoti ir stiprinti vaiko sveikatą.
• Išmanyti vaikų raidos ypatumus ir specifinius poreikius, gebėti šias žinias taikyti ugdymo procese.
• Gebėti puoselėti vidines vaiko galias, lemiančias normalią jo asmenybės raidą.
• Kurti vaiko prigimtį atitinkančią ir fizines bei dvasines jo galias stimuliuojančią aplinką.
• Žinoti bendravimo ir bendradarbiavimo procesų esmę, prasmę ir ypatumus.
• Pažinti šeimą kaip visuomenės struktūrinį elementą ir išmanyti ugdymo šeimoje specifiką.
• Gebėti bendrauti ir bendradarbiauti su įvairiomis institucijomis bei pavieniais bendruomenės nariais.
• Išmanyti ikimokyklinės įstaigos gyvenimo organizavimo ir valdymo dėsningumui.
• Gebėti dirbti komandoje.
• Gebėti tobulėti ir keistis kūrybiškai reaguojant į šiuolaikinio pasaulio pokyčius ir siekiant būti aktyviu pokyčių dalyviu. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-24
DalykasPedagogikos diplominis darbas
KategorijaPedagogika
TipasDiplominiai darbai
Apimtis50 puslapių 
Literatūros šaltiniai20 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis169.45 KB
Autoriusolga
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaVilniaus kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Vaiku higieniniu igudziu formavimas priesmokyklineje grupeje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2013-03-04 IP: 78.61.4.32
    justina.kazlauskaite91 sako

    darbas geras, bet nesuprantu kaip tekste išnašos parašytos (ką reiškia tie skaičiai, juk gale turėtų būti autorių pavardės, o ne skaičiukai [5;11]?)

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+4
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą