Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Petras Arminas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Petras Arminas

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Įvadas. Petro Armino gyvenimas ir pedagoginė veikla. Petro Armino švietėjiška ir visuomeninė veikla. Petro Armino kūryboje atsispindi jo pedagoginės ir švietėjiškos intencijos. Išvados.

Ištrauka

Visas, nors ir neilgas, P.Armino gyvenimas buvo skirtas Lietuvai, jos žmonėms. Jis kovojo už niekinamą ir draudžiamą lietuvių kalbą, po kruopelę rinko dainas, padavimus. Savo kūriniais ir straipsniais aukštino Lietuvos praeitį, žavėjosi kiekviena gera žinute apie Lietuvą. Jis džiaugėsi, kad vis daugiau lietuvių vaikų lanko mokyklas, domisi mokslu, platina slaptas knygas ir laikraščius, domisi lietuvių kalba ir literatūra.
Draudžiamą lietuvišką spaudą platino gyvendamas Alvite, Naumiestyje, Marijampolėje. Ir pats nemažai rašė lietuviškus laikraščius. Lietuviškai spaudai ir knygoms platinti P. Arminas paskirdavo nemažą savo atlyginimo dalį. Pagrindiniai jo kūriniai išspausdinti "Aušroje", rašė ir į "Kibirkštį", "Vienybę lietuvininkų" ir kitus.
Vertė rašė naktimis ir per atostogas, nes žinojo, kad kiekvienas lietuviškas žodis krinta į širdį kaip grūdas pavasarį į paruoštą dirvą ir sudygsta. Savo rašiniuose P. Arminas aukštino istorinę Lietuvos praeitį, lietuvių kalbą, skatino tautinį susipratimą.


Petras Arminas (pasirašinėjo Trupinėlio slapyvardžiu) - vienas pagrindinių Aušros poetų. Trumpas jo gyvenimas susiklostė tragiškai. Poetas gimė 1853 m. birželio 16 d. Deksniškių kaime (dab. Vilkaviškio raj.) neturtingų valstiečių šeimoje. Pasimokė Marijampolės keturklasėje mokykloje, 1871 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją ir anksti, artimųjų neremiamas, ėmė verstis savarankiškai - mokytojauti įvairiose Suvalkijos vietose.
Arminas buvo puikus mokytojas, ne tik žinias teikęs, bet ir rūpinęsis dvasiniu, tautiniu savo mokinių ugdymu. Pirmoji jo darbo vieta - Alvito pradžios mokykla. Pareigingas, darbštus, malonaus būdo mokytojas buvo mylimas vaikų, gerbiamas jų tėvų. Kai jį paskyrė dviklasės Naujamiesčio mokyklos vedėju, išlydėti iš Alvito susirinko gražus vyrų ir moterų būrelis. Neilgai užsibūta ir Naujamiestyje. Čia sutikta būsimoji žmona lenkaitė mokytoja Sofija Zalewska, ištikima jo gyvenimo draugė, supratusi patriotinius vyro jausmus, skatinusi jį literatūrinei veiklai. Ji buvo didžiausia jo guodėja ir ramintoja sunkiausiais jo gyvenimo momentais. Po Petro armino mirties Sofija Arminienė ištekėjo už šeimos draugo P.Kriaučiūno. Ir šią šeimą blaškė gyvenimo audros. Bet ir šiam vyrui Sofija buvo geriausia draugė. 1877 m. Arminas vėl savotiškai paaukštinamas - perkeliamas į Marijampolės gimnaziją parengiamosios klasės mokytoju, tuo pat metu dėsto ir neprivalomą lietuvių kalbos kursą. Nelengva buvo jaunam mokytojui dirbti gimnazijoje, kurioje pagal aršaus reakcionieriaus grafo D. Tolstojaus pasiūlytą švietimo reformą vyravo žiaurus muštras. Taip buvo siekiama besimokančius jaunuolius atitraukti nuo socialinių problemų.
P. Arminui teko dirbti kartu su pažangiais mokytojais: matemetiku Juozu Jasulaičiu, lotynų kalbos žinovu Petru Kriaučiūnu. Pastarasis turėjo anuomet didžiausią Lietuvoje asmeninę biblioteką, kurią sudarė senoji lituanistika ir užsienio filologų darbai apie lietuvių kalbą bei istoriją. Todėl nuolat šviežių žinių trokštąs P.Arminas daug laiko praleisdavo savo bendradarbio bibliotekoje. Beje, ir pats P.Arminas turėjo ne mažą lenkiškų knygų kolekciją.
Darbas su vyresniais mokiniais jaunam mokytojui teikė daugiau galimybių panaudoti savo žinias, dalintis patriotinėmis idėjomis. Jo veikla prisidėjo prie tautinio lietuvių moksleivių judėjimo Marijampolės gimnazijoje. Neprivalomų lietuvių kalbos pamokų lankymas lietuviams moksleiviams tapo tautinio susipratimo veiksmu. Vienas pirmųjų čia buvo J.Mačys-Kėkštas, patraukęs ir kitus, redagavęs moksleivišką laikraštėlį Priešaušris. Tautiškai nusiteikęs jaunimas kartais rinkdavosi savo mokytojo bute. Mokykloje Arminas galėjo panaudoti ir savo literatūrinius sugebėjimus. Jo mokiniai prisimena, jog per pamokas būdavo skaitomos K.Donelaičio, D.Poškos, A.Baranausko kūrinių ištraukos, paties mokytojo vertimai. Arminas jautė tinkamos literatūros stygių lietuviškose mokyklose, todėl pats ją gausino, parengė skaitinių chrestomatiją, kuri buvo atmesta dėl lotyniško šrifto ir patriotinio turinio.
P. Arminą gimnazistai labai gerbė, nes mokytojas jiems įteikdavo kokią nors lietuvišką knygelę, " Aušros" numerį, paragindavo gabesnius rašyti straipsnelius į šį spaudos leidinį.
Mokytoju dirbdamas parengiamojoje klasėje ir dėstydamas lietuvių kalbą kitose klasėse, žadino mokinių meilę gimtajai kalbai, savo liaudžiai. O tam čia buvo palanki dirva, nes tuo metu Marijampolės gimnazija buvo vienintelė Lietuvoje, kurioje galėjo mokytojauti lietuviai mokytojai. Mokytojaudamas Arminas buvo parengęs lietuvišką chrestomatiją mokykloms, tačiau caro valdžia neleido jos išspausdinti.
Tačiau reikia pasakyti, kad anuo metu lietuvių kalbos dėstymas Marijampolės gimnazijoje ir kitose mokyklose buvo žemo lygio. Pamokų būdavo mažai-viena valanda per savaitę. Mokiniai neturėdavo jokių vadovėlių. Mokytojai nedėstydavo jokių gramatinių taisyklių, tik kartais paskaitydavo kokį nors senesnį tekstą ir paaiškindavo vieną kitą retesnį žodį. Toks lietuvių kalbos mokymas nepatraukdavo net ir lietuvių mokinių mokytis gimtosios kalbos. Bet mokiniai lietuvių kalbos pamokas lankydavo, norėdami gauti atestate iš lietuvių kalbos pažymį, be kurio paskui negalėdavo Maskvos ar Petrapilio universitetuose naudotis tam tikromis stipendijomis.
Marijampolės gimnazijoje dėstant lietuvių kalbą P.Arminui Ir P.Kriaučiūnui mokiniai jau mokėsi ne tik skaityti ir rašyti, bet ir gramatikos taisyklių, o taip pat supažindinami su lietuvių literatūra. Šių lietuvių kalbos mokytojų pamokas mokiniai noriai lankė.
Pirmuosius trejus metus P.Arminui Marijampolėje sekėsi mokytojauti. Jis turėjo gerą vardą mokyklos vadovybės ir įvairiaspalvės miesto visuomenės tarpe. Todėl Arminas nekreipdamas dėmesio į savo silpną sveikatą, daug dirbo: rytą atlikęs pamokas parengiamojoje klasėje, po pietų turėjo lietuvių kalbos pamokas gimnazijoje. Lietuvių kalbos pamokos būdavo ir sekmadieniais po mokinių pamaldų. Be to, jis laisvalaikiu dirbdavo literatūrinį darbą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-27
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai4
Dydis19.17 KB
AutoriusAgne
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaMarijampolės kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Petras Arminas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Marijampolės kolegija / 4 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą