Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Demokratinio ugdymo samprata
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Demokratinio ugdymo samprata

  
 
 
1234567
Aprašymas

Demokratinis ugdymas. Mokytojų rengimas. Pilietinis ugdymas. John Dewey.

Ištrauka

Globalus demokratijos stiprėjimas per paskutinį 20 – ojo amžiaus ketvirtį sukėlė naują pasaulinę domėjimosi pilietiniu ugdymu bangą. Svarbiausia, postkomunistinių šalių vadovai suprato, kad tolydi autentiškos demokratijos plėtra priklauso, iš dalies, nuo kompetentingų ir pasišventusių piliečių ugdyma. Piliečių, žinančių, kas yra demokratija, ką daryti kad ji būtų, kuo ji yra gera ar bent jau geresnė už alternatyvių politinių sistemų tipus. Programos tikslas - per pilietinį ugdymą mokyklose ugdyti pilietinio dalyvavimo įgūdžius bei pilietinę savimonę. Veiklos formos: rengiamos mokymo priemonės, seminarai ir konsultacijos mokytojams, moksleivių pilietinių projektų apžiūros, tarptautinis bendradarbiavimas jaunimo pilietinio ugdymo klausimais.
Didejantis tarptautinis domėjimasis demokratiniu ugdymu paskatino JAV naujai pažvelgti į pilietinį ugdymą.
Tinkamas bendrojo pilietinio ugdymo demokratinėje valstybėje apibrėžimas turi atitikti patikimus ir praktiškus demokratijos ir demokratijio pilietiškumo apibrėžimus. Mums reikalingas įtikinamas pilietiškumo demokratinėje valstybėje įvaizdis, kuriuo remdamiesi sukurtume priimtiną pilietinio ugdymo demokratinėje šalyje ir rengimo demokratinei pilietybei apibrėžimą. Apie pilietinio ugdymo demokratinėje valstybėje ir rengimo demokratinei pilietybei teoriją ir praktiką buvo parašytos ilgiausios knygos.
Labiau išvystyta demokratija viršija šį minimalų standartą suteikdama konstitucines garantijas visiems individams valstybėje pilietines laisves ir teises. Tokiai demokratijai esant neabejotinai, anot Abraham Lincoln, "žmonių valdžia vykdoma žmonių ir skirta žmonėms". Beje, aukščiausiasis įstatymas – konstitucija šią liaudies valdžią ir riboja, ir suteikia jai galią – garantuoti kiekvienam valstybėje vienodą autonomiškumą ir teises. Egzistuoja konstitucinė ir teisinė apsauga, garantuojanti individo teisę mąstyti, kalbėti, spręsti, veikti laisvai, nepriklausomai nuo valdžios vykdomos politikos ir veiksmų įtakos. Tokia politinė tvarka yra paprastai ženklinama kaip konstitucinė atstovaujamoji demokratija, kai egzistuoja daugumos valdžia ir mažumos teisių apsauga.
Koks pilietybės įvaizdis suderinamas su tokia demokratiją? Ogi atsakinga pilietybė konstitucinėje atstovaujamoje demokratijoje leidžia daryti informuotus, pagrįstus sprendimus ir laisvai pasirinkti vykstant konkurenciniams viešiesiems rinkimams ir kovai dėl viešosios politikos. Priimant savarankiškus sprendimus, beje, privalu atsižvelgti tiek į asmeninius, privačius interesus, tiek į bendruosius, visuomeninius interesus, kad demokratija, tokia, kokią mes žinome, klestėtų. Taigi egzistuoja neišvengiama moralinė laisvų demokratinių piliečių pasirinkimų dimensija, visa persmelkiantį, fundamentalų rūpestį dėl visos bendruomenės gerovės.
Geras pilietis konstitucinėje atstovaujamojoje demokratijoje yra atsakingas už bendrą gerovę ir dalyvauja bendruomenės politiniame ir pilietiniame gyvenime bei įneša į jį savo indelį. Savanoriškai aukodami laiką ir pastangas bendruomenės labui piliečiai padeda išlaikyti visuomenės gerovę, reikalingą vaisingiems asmeninių ir privačių interesų siekiams.
Pilietinis ugdymas modernioje demokratinėje ir laisvoje visuomenėje, siekdamas būti ištikimas savo misijai, paradoksaliai jungia dvi konkuruojančias Vakarų civilizacijos politines ir ugdymo tradicijas: liberalizmą ir pilietinį respublikonizmą. Liberaliojo ugdymo tikslas yra individo autonomijos ir sugebėjimo informuotai, protingai, nepriklausomai ir laisvai pasirinkti, atsakant į viešosios politikos klausimus ir konstitucines kontroversijas, skatinamas (Levinson 1999). Taigi tendencijos, nukreiptos į politines indoktrinacijas, būdingas bendrajam pilietiniam ugdymui, yra ribotos ar negalimos. Atvirkščiai, prigimtinis liberalizmo polinkis į socialų ir atsakingą individualizmą bei licenzijavimą patiria suvaržymu ar kontrolę dėl respublikonizmo tikslų, siejamų su piliečių atsakomybe už bendrą gerovę.
Ši pilietinio respublikonizmo ir liberalizmo demokratinio piliečio ugdyme samplaika atspindi politinės ir pilietinės tradicijos Jungtinėse Amerikos Valstijose hibridą, vyravusį nuo pat įsteigimo laikotarpio iki šių dienų (Rahe 1992; Sinopoli 1992). Stephen Macedo jį vadina "pilietiniu liberalizmu", kuriam reikalingas "liberalusis pilietinis ugdymas", skatinantis laisvę ir tvarką bendruomenėje, puoselėjančioje tiek individo teises, tek ir bendrą gerovę (Macedo 2000, 149).

Mokytojų rengimas yra sudėtingas uždavinys, ypač jei ugdomas individas, prisiimantis atsakomybę mokyti demokratinio pilietiškumo. Pilietiškumo ugdytojai skiriasi nuo savo kolegų, gamtos mokslų ar matematikos mokytojų, tuo, kad priima privalomus gyvybiškai svarbius sprendimus. Matematikos mokytoja, pavyzdžiui, norėdama mokyti efektyviai, privalo išmanyti savo dalyką ir mokėti integruoti matematikos žinias ir pedagogines strategijas. Pilietinio ugdymo mokytoja privalo numatyti keletą klausimų, kurie yra daug labiau nutolę nuo klasės. Kokia demokratijos prigimtis? Kokios savybės būdingos demokratiškiems piliečiams? Ar piliečiai yra pirmiausia atsakingi už visuomenės ir valdžios kaitą? Ar piliečiai išugdyti būti visuomenės, kurioje gyvena, reformatoriais? O gal reikia siekti pusiausvyros? Ar pilietiškumo ugdytojui svarbiausia plėtoti individo teises, ar pagrindinis akcentas turi būti perkeltas į visuotiną gerovę? Šiuos ir kitus nuo tiesioginio mokymo nutolusius klausimus turi nagrinėti pilietiškumo ugdytojas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-04-12
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai5
Dydis16.06 KB
AutoriusPaulius
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/Dėstytojasdoc. G. Kvieskienė
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
FakultetasPedagogikos ir psichologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Demokratinio ugdymo samprata [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 3 Klasė/kursas
  • doc. G. Kvieskienė
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą