Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Valstybinės šventės, jų reikšmė moksleivių pilietiškumo ugdymui
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Valstybinės šventės, jų reikšmė moksleivių pilietiškumo ugdymui

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Įvadas. Lietuvos valstybinės šventės. Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimas. Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Valstybinių švenčių įtaka praeityje ir dabar. Šventės įtrauktos į valstybinį lygmenį. Naujieji metai. Velykos. Tarptautinė darbo diena. Motinos diena. Rasos šventė (Joninės). Žolinė. Vėlinės. Kalėdos. Apibendrinimas.

Ištrauka

Tikslas – aptarti valstybinių švenčių reikšmę moksleivių ir jaunimo pilietiškumo ugdymui.
Raktiniai žodžiai: šventė, valstybinė šventė, pilietiškumas.
Šventė. Šventės pagrindas būna džiugus įvykis, kurį prisimindami, pasitikdami ar minėdami žmonės linksminasi. O kartais net nesilinksmina, bet vis tiek būna šventė, nes minimas džiugus įvykis. Pasilinksminimas nebūtinas, o linksmumo priežastis būtina.
Kiekviena tauta turi švenčių, kurios yra svarbios tik jai vienai. Tai valstybinės šventės. Į jų skaičių paprastai įrikiuojama nepriklausomybės šventė, kai kurios istorinės datos, turėjusios lemiamos reikšmės tautos bei valstybės gyvenimui. Tai Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimas – liepos 6d. (1253 m.), Lietuvos valstybės atkūrimo diena - vasario 16d. (1918 m.), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – kovo 11d. (1990 m.).
Į valstybinį lygmenį priskiriamos ir kitos šventės: Naujieji metai – sausio 1d., Velykos – kilnojama data (anksčiausiai kovo 22d., vėliausiai – balandžio 25d.), Tarptautinė darbo diena – gegužės 1d., Motinos diena – pirmasis gegužės sekmadienis, Rasos šventė (Joninės) – birželio 24d., Žolinė (Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena) – rugpjūčio 15d., Vėlinės (visų Šventųjų diena) – lapkričio 1d., Šv. Kalėdos – Gruodžio 25 ir 26d.
Pilietiškumas - ne tik teisinė ar politinė, bet ir visa apimanti sąvoka. Viena vertus, pilietiškumas - kai visi piliečiai, vyrai ir moterys, turi teisę naudotis žmogaus teisėmis ir jausti, kad juos gina demokratinė visuomenė. Kita vertus, pilietiškumas, kai kiekvienas dalyvauja, sprendžiant visuomenei rūpimus klausimus, tai pat gerbia kitų teises.

Lietuvos valstybės susidarymas XIII amžiuje siejamas su Didžiojo kunigaikščio Mindaugo vardu. Ypač reikšmingas Mindaugo politikos žingsnis buvo krikščionių tikėjimo priėmimas 1251 metais. 1953 m. liepos 6-ąją Mindaugas tapo karaliumi. Lietuvos valdovo karūnavimas buvo svarbus tarptautiniam pripažinimui ir atvėrė kelią Lietuvos valstybės integravimuisi į krikščioniškąją Europą.. Mindaugo karūnavimo, kaip Lietuvos valstybės europinio pripažinimo, diena jau buvo minima neprikausomoje Lietuvoje prieš sovietinę okupaciją. Praėjęs penkiasdešimtmetis, kai visa, kas tautiška, kas žadina patriotinius jausmus, jos istorinę atmintį, buvo visokiais būdais persekiojama ir slopinama, Mindaugo karūnavimo prisiminimą išblukino. Atkūrę nepriklausomybę, stengiamės kuo daugiau sužinoti apie senąją mūsų valstybingumo istoriją. Lietuvos Respublikos parlamentas 1990 m. spalio 25 d. įstatymu "Dėl švenčių dienų" liepos 6 – ąją, Mindaugo karūnavimo dieną, paskelbė Valstybės švente. Liepos 6 diena valstybės švente paskelbta 1990 metais ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-04-12
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai7
Dydis25.16 KB
AutoriusIngrida
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Valstybines sventes ju reiksme moksleiviu pilietiskumo ugdymui [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Klaipėdos Universitetas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą