Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Patristika
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Patristika

  
 
 
12345678
Aprašymas

Įvadas. Patristikos susiformavimas. Patristinis ugdymas. Patristinės mokyklos. Patristikos pedagogai.

Ištrauka

Pradedant darbą apie patristiką visų pirma reiktų paaiškinti ką reiškia šis terminas. Žodyne pavyko rasti tokį atsakymą, kad patristika [lot. patristica < pater (kilm. patris), gr. patēr (kilm. patros) – tėvas] yra II–VIII a. Krikščionių bažnyčios tėvų (Tertuliano, Klemenso Aleksandriečio, Origeno, Grigaliaus Nazianiečio, Augustino) teologija, suformulavusi pagrindines krikščionybės doktrinas. Taigi, kaip matome, šie ugdymo pagrindai susiformavo prieš daug amžių ir turi gilų ryšį su bažnytiniu mokslu. Turbūt bus įdomu plačiau sužinoti kokia patristikos ideologija, pasaulėžiūra, genezė, raida, pasekėjai, institucijos ir k. t.
Referate stengiausi plačiau išdėstyti patristikos atsiradimą, pagrindines idėjas, ugdymo bruožus, pedagogus ir t. t. Rašydama darbą rėmiausi žodynu, A.Maceinos raštais, medžiaga surasta interneto puslapiuose, bei kitų knygų duomenimis apie šį ugdymą.


Siekiant surasti patristikos ištakas, suprasti jos atsiradimo aplinkybes reikia grįžti daug amžių į praeitį, dar į senovės laikus, kuriuose nebuvo Krikščionybės religijos ir į viduramžių, kur jau nebebuvo klasikinės stabmeldystės. Nors senovę nuo viduramžių skiria maždaug tūkstantmetis, tačiau šiame tarpsnyje ir atsirado patristika, arba Bažnyčios Tėvų laikotarpis – savotiškas kultūros ir gyvenimo tipas, kuris nepriklausė nei senovei, nei viduramžiams. Minint šį laikmetį, reikšmingiausias dalykas būtų tas, kad jo metu susijungė helenizmas ir Krikščionybė. Patristikos metu šie du elementai peraugo į vientisą idėjų sistemą ir žmogiškosios helenistinės formos prisipildė dieviškojo krikščioniškojo turinio. Patristikos filosofija apėmė keletą atmainų, kurias būtų galima skirti į tris dalis:

1. Pagal uždavinius ji skirstoma į apologetinę ir sisteminę. Dvejopa ji buvo dėl to, kad pirmieji filosofiniai krikščionių bandymai kilo iš dvejopų - vidinių ir išorinių - paskatų. Filosofija, viena vertus, turėjo ginti tikėjimą nuo išorės priešininkų ir šiems parodyti, kad ji atitinka proto reikalavimus: tai buvo "gynėjų", arba apologetų, reikalas. Kita vertus, vidiniam bendruomenės naudojimui buvo būtinas vientisas ir nuoseklus pažiūrų išdėstymas: tai jau buvo sistemintojų uždavinys. Apologetai tobulino krikščionių doktrinas, atsižvelgdami į ginčus ir poreikius, todėl neišvengė fragmentiškumo. Tuo tarpu sistemintojai stengėsi aprėpti krikščioniškojo požiūrio į pasaulį visumą, ir būtent jie nužymėjo pagrindinius krikščioniškosios filosofijos raidos etapus.

2. Pagal atsiradimo vietą patristikos filosofija skirstoma į Rytų ir Vakarų filosofiją, t. y. j Graikų Tėvų (susijusių su graikiškaja aplinka ir rašiusių graikiškai) ir Lotynų Tėvų (rašiusių lotyniškai). Rytuose svarbiausias centras buvo Aleksandrija, garsėjusi savo Katechetų mokykla; be to, filosofinių mokyklų bei centrų buvo Cezarijoje, Antiochijoje, Gazoje, pagaliau ir Atėnai tebevaidino tam tikrą vaidmenį. Vakaruose filosofijos sostinė buvo, aišku, Roma; tačiau ir kolonijos, pirmiausia Afrikoje, davė iškilių mąstytojų.
Šios dvi grupės skyrėsi ne tik geografija: Rytuose filosofija vystėsi aplinkoje, kur viešpatavo tradicinis polinkis į filosofines spekuliacijas ir kur dirbti skatino konkurencija su pagoniškomis koncepcijomis; čia gimė ir pirmosios krikščioniškosios sistemos. Kitaip buvo Vakaruose, kur praktiška ir blaivi romėniškoji aplinka ir tarp krikščionių žadino priešiškas filosofijai nuotaikas. Vakaruose ilgą laiką reiškėsi tik apologetai, čia nebuvo sukurta neviena sistema. Kita vertus, Rytuose filosofinė pagonių kultūra buvo aukšta, tad krikščioniškajai mąstysenai buvo sunku išsivaduoti iš jos įtakos, užtat graikų patristika buvo aukšto lygio, bet jai stigo savarankiškumo. Tačiau kai Vakaruose pagaliau radosi filosofinė sistema, ji buvo originali ir visiškai atitiko krikščionybės dvasią.

3. Patristika chronologiškai skirstoma į parengiamąjį bei ieškojimų periodą, kuris truko daugmaž iki Nikėjos susirinkimo 325 m., ir į ponikėjinį laikotarpį; pastaruoju laikotarpiu buvo nustatytos pamatinės dogmos, kurių dogmatinė filosofija negalėjo peržengti.
Patristikos laikotarpio krikščioniškųjų sistemų raida, kuri vyko a) kuo didesnio savarankiškumo svetimųjų atžvilgiu bei b) kuo nuoseklesnio atitikimo tikėjimui kryptimis, praėjo keturias pagrindines fazes: 1) gnostikų sistema, gyvavusi II a., buvo nekrikščioniškos (rytietiškos, negraikiškos) kilmės ir tik paviršutiniškai derėjo su krikščionybės mokslu; 2) Aleksandrijos Tėvų, pirmiausia Origeno, sistema buvo sukurta III a. savarankiškai pačių krikščioniškųjų mąstytojų, tačiau ji dar aiš­kiai orientavosi j graikų sistemas; 3) Kapadokijos Tėvų, pirmiausia Grigaliaus Nei- sičio, sistema, klestėjusi IV a., jau po Nikėjos, rėmėsi ankstesne Origeno sistema, tačiau derino ją su Bažnyčios tradicija; 4) Augustino sistema, gyvavusi IV ir V amžių sandūroje, kitaip nei trys pirmosios, buvo savarankiškiausias ir labiausiai tikėjimą atitikęs Vakarų kūrinys.
Apologetai atskirų sistemų nesukūrė, tačiau savąja veikla prisidėjo, kad jos rastųsi. Rytų apologetai paskatino aleksandriškosios bei kapadokiškosios sistemų radimąsi, o Vakarų apologetai, kurių originaliausias mąstytojas buvo Tertulianas, atstovavo iki augustiniškajam krikščioniškosios minties etapui. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-05-23
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis10.79 KB
AutoriusJULIJA
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/Dėstytojasdr. doc. J.Dautaras
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
FakultetasLituanistikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Patristika [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 3 Klasė/kursas
  • dr. doc. J.Dautaras
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą