Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Lietuvių kalbos pamoka: struktūra, tipai, stebėjimas, analizė
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvių kalbos pamoka: struktūra, tipai, stebėjimas, analizė

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Reikalavimai šiuolaikinei pamokai. Lietuvių kalbos pamokų tipai ir struktūra. Lietuvių kalbos pamokų stebėjimai ir analizė. Išvados.

Ištrauka

Mūsų šalyje jaunosios kartos mokymas bendrojo ir specialiojo lavinimo mokyklose organizuojamas pagal klasikinę – pamokinę mokymo sistemą. "Pamoka" – tai baigtas, tam tikro laiko apribotas organizavimo struktūrinis vienetas"(Rajeckas, 1999). Jos esmė ta, kad to paties amžiaus ir žinių lygio mokiniai grupuojami klasėmis, kuriose griežtai nustatyta mokymo trukmė ir tvarka.
" Bendriausia lietuvių kalbos kaip dalyko paskirtis – išugdyti asmens gebėjimą suvokti, interpretuoti ir kurti įvairių stilių, įvairių lygmenų gimtosios kalbos tekstus, išmokyti gimtąja kalba reikšti įvairią gyvenimo patirtį, perimti ir kūrybingai plėtoti įvairiopą tradicinį gimtosios kalbos palikimą" ( Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos, 1997).
Būtina įvairiais būdais tobulinti, efektyvinti pamokos eigą, struktūrą. Organizuojant pamoką ypač svarbu tinkamai jai pasiruošti, todėl tikslingas pamokų stebėjimas ir jų analizavimas. Kadangi kiekvienos gimtosios kalbos pamokos tikslai, turinys, struktūra, metodai yra skirtingi, mokinių ir mokytojo veikla, jų santykiai vis kitokie, todėl pamokos būna labai įvairios.
Šio referato uždaviniai:
1. Supažindinti su reikalavimais šiuolaikinei pamokai.
2. Apibūdinti lietuvių kalbos pamokų tipus ir struktūrą.
3. Apžvelgti lietuvių kalbos pamokų stebėjimo ir analizės ypatumus.


Pagal Rajecką, V. (1999) šiandieninės pamokos esmingiausi bruožai yra šie:
• Mokiniams mokymo medžiaga turi būti prieinama, t.y. jie turi teisingai suprasti, suvokti, kas joje svarbiausia, o pagrindinius, esminius dalykus, perimti per pamoką.
• Reikia lengvinti mokinių mokymąsi. Siekti daryti šį procesą kuo įdomesnį, akcentuoti
svarbiausius perimamos medžiagos dalykus.
• Reikia taip organizuoti mokymą, kad mokslo pagrindų žinios taptų jų požiūrių į
gyvenimą pagrindu.
Rajeckas, V. (1999) nurodo ir šiuolaikinės pamokos reikalavimus:
2.1. Aiškūs pamokos tikslai.
Autoriaus nuomone, mokytojas turi tiksliai numatyti pagrindinį didaktinį tikslą, t.y. ko labiausiai sieks per pamoką. Aiškiai suvoktas tikslas įgalina tikslingai organizuoti ir pačią pamoką, ir mokytojo bei mokinių bendravimą jo metu. Pagrindinis didaktinis tikslas lemia ir kitus, - reikia atidžiai su formuluoti lavinamuosius bei auklėjamuosius tikslus. Gera pamoka yra ta, kurioje suderinti mokymo, auklėjimo ir korekciniai tikslai. Mokytojui svarbu numatyti žinias, mokėjimus, kuriuos turės išmokti, įvirtinti, pakartoti. Pagal Stulpiną, T. (1981) tikslų sistemą sudaro mokymo, dėstomojo dalyko, temos ir pamokos tikslai. Jo nuomone, kiekvienas mokomasis dalykas padeda siekti bendrojo ugdymo tikslo.
2.2. Svarbus reikalavimas – tikslingas mokymo medžiagos parinkimas kiekvienai
pamokos daliai.
Mokytojas turi atrinkti iš vadovėlių tą medžiagą, kuri nėra pasenusi, kuri yra prieinama mokiniams. Pats mokytojas turi suvokti, kas toje medžiagoje svarbiausia, kas sudaro temos esmę. Medžiaga turi būti grupuojama pagal svarbiausius teiginius, idėjas, sąvokas. (Rajeckas, V. 1999).
2.3. Mokymo medžiagos siejimas su gyvenimu, mokinių patirtimi.
Tai labai svarbi mokymo tobulinimo, teigiamo požiūrio į mokymąsi ugdymo sąlyga. Mokytojas per pamoką turi įrodyti, kad mokslo žinios labai reikalingos gyvenime. Taip ugdomi ir doroviniai ir intelektualiniai jausmai. Pamokos ryšius su gyvenimu turi atskleisti ir mokytojo santykiai su mokiniais
2.4. Tarpdalykinė ir sociokultūrinė integracija.
Tarpdalykinė integracija būna tada, kai per pamoką siejami keli dalykai. Pavyzdžiui, per istorijos pamokas grožinius kūrinius galima panaudoti įvairiais tikslais: siekti sužadinti domėjimąsi tema; sukurti mokinių vaizduotėje atitinkamus nagrinėjamo laikotarpio vaizdus t.t.
Sociokultūriniai integracijai ypač reikšmingi humanitariniai dalykai. Pravartu numatyti tarp dalykinius ryšius apibendrinančias pamokas, ekskursijas. Pabrėžtina integracijos svarba formuojant sąvokas, nes tos pačios sąvokos vartojamos per įvairių dalykų pamokas. Integracijos lygis priklauso nuo to, kiek ir kaip tarp dalykiniai ir sociokultūriniai jos aspektai akcentuojami mokymo programose, pateikiami vadovėliuose. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-11
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai10
Dydis19.89 KB
AutoriusMartynas
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuviu kalbos pamoka struktura tipai stebejimas analize [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Šiaulių Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą