Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Pilietinio ugdymo filosofiniai pagrindai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pilietinio ugdymo filosofiniai pagrindai

  
 
 
12345678910111213141516171819202122
Aprašymas

Įvadas. Pilietinio ugdymo poreikis mokykloje. Pilietinio ugdymo filosofiniai metodai. Istorinis metodas. Refleksijos metodas. Lingvistinės analizės metodas. Loginių išvadų metodas. Dialektinis metodas. Ugdymo tikslų filosofinis pagrindas. Žmogaus esmė. Žmogaus būtis. Žmogaus individualumas. Išvados.

Ištrauka

Pilietiškumo sąvoka yra sudėtingas ir ginčytinas klausimas. Sąvokos interpretacijų įvairovė yra siejama su fundamentaliomis ir nusistovėjusiomis visuomeninėmis ir politinėmis tradicijomis, įsipareigojimais.
Amerikiečių švietimo sistemoje pilietinis ugdymas yra traktuojamas kaip savivaldos mokymas. Kaip nurodo Charles F. Bahmuller savivalda reškia aktyvų dalyvavimą, o ne pasyvų pritarimą kitų veiksmams.
JAV pilietinį ugdymą reglamentuojančiuose dokumentuose teigiama, kad gimdami įgyjame teisę į pilietybę, tačiau išmanančius ir atsakingus piliečius išugdo mokykla, šeima, bendruomenė. Būtent jaunystėje padedami ar nepadedami žinių, įgūdžių arba nuostatų pagrindai, kurie vėliau suaugusiam padeda suvokti save piliečiu, suprasti savo atsakomybę ir politinį veiksmingumą.
Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos dokumentuose akcentuojama, kad kryptingam pilietiniam ugdymui Lietuvos mokykloje talkina visi dėstomi dalykai. Ypač svarbu visų lygmenų santykiai, savivalda bei demokratinis įvairių formų bendradarbiavimo organizavimas. Pilietiškumo samprata, kuri yra užfiksuota Lietuvos švietimo sistemos dokumentuose, jungia savyje ati, ką galima apibrėžti sekančiomis sąvokomis: pilietinis dalyvavimas, vertybinės (pilietinės) nuostatos, piliečiui reikalingos žinios, pilietinis tapatumas.

Pilietinis ugdymas - tai:

Veiksminga socializacija, kai žmonių tarpusavio santykiuose įsiviešpatavę žmogaus teisių bei daugiakultūrinis požiūriai.
Efektyvi politinė socializacija, kai pasisakoma už atviros bei pilietinės visuomenės principus.
Vaisinga jaunimo vitalinės energijos vadyba.
Reprodukcinei švietimo sampratai būdingos simbolinės prievartos keitimas bendradarbiavimo santykiais.
Gebėjimų ir įgūdžių gyventi nuolatinės kaitos sąlygomis ugdymasis ir ugdymas. (A. Poviliūnas)
Ugdymo filosofija – Lietuvos pedagogams nauja mokslinė ir mokomoji disciplina. Edukologijos magistrų ir mokslo daktarų mokymo turinys neįsivaizduojamas, neformuojant jų filosofinio mąstymo, jų gebėjimo pedagogines idėjas ir išvadas interpretuoti filosofinių koncepcijų šviesoje. Šią funkciją turėtų atlikti ugdymo filosofijos kursas, kuris traktuojamas kaip disciplina, tarpinė tarp ugdymo teorijos ir filosofijos.
Dar tarpukario laikotarpiu S. Šalkauskis ir A. Maceina aptarė ugdymo aspektus, priskirtinus ugdymo filosofijai dabartine šios disciplinos prasme. Mokslininkai turėjo galimybių susipažinti su pasaulyje paplitusiomis ugdymo filosofijos idėjomis.
Ugdymo filosofija kaip mokslinė ir mokomoji disciplina populiari Vakarų šalyse, ypač JAV ir Vokietijoje.
Į ugdymo filosofiją neretai žiūrima kaip į ugdymo teorijos pakaitalą, siekiama, kad filosofija būtų tiesiogiai susieta su ugdymo praktika. Šitoks požiūris į ugdymo filosofijos paskirtį yra bene pagrindinė jos teiginių ir išvadų silpnumo priežastis. Kita vertus, užsienio publikacijos skatina, nagrinėjant ugdymą iš filosofinių pozicijų, vadovautis pliuralizmo principu. Pagal šį principą skirtingos filosofinės kryptys, tapusios ugdymo realybės analizavimo pagrindu, negali būti ranguojamos, skirstomos į teisingas ar klaidingas. Ugdymo filosofija jas traktuoja tik pagal jų indėlį atskleidžiant ugdymo realybę, kaupiant žinias apie šios realybės įvairovę. Mokslininkas turi teisę pagrįsti tą ugdymo filosofijos kryptį, kurios kontekste jis nagrinėja ugdymo tikrovę; jis privalo įveikti jam būdingą siekį analizuoti filosofinės krypties požiūriu.

Darbo tikslas – išanalizuoti pilietinio ugdymo filosofinius pagrindus.
Uždaviniai:
1. Argumentuoti pilietinio ugdymo poreikį šių dienų visuomenėje.
2. Aprašyti pagrindinius pilietinio ugdymo filosofinius metodus.
3. Apibūdinti ugdymo tikslų filosofinį pagrindą.
Darbo metodas: mokslinės literatūros analizė ir lyginamoji literatūros analizė.
Pirmoje dalyje išdėstomas pilietinis ugdymas mokyklose. Antroje dalyje dėstomi istorinis, refleksijos, lingvistinės analizės, loginių išvadų, dialektinis metodai. Trečioje dalyje analizuojama žmogaus esmė, būtis ir individualumas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-01
DalykasPedagogikos kursinis darbas
KategorijaPedagogika
TipasKursiniai darbai
Apimtis20 puslapių 
Literatūros šaltiniai17 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis38.41 KB
Autoriussandra
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasPedagogikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pilietinio ugdymo filosofiniai pagrindai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 20 puslapių 
  • Klaipėdos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą