Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Paauglio statusas klasėje kaip socialinis pedagoginis fenomenas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Paauglio statusas klasėje kaip socialinis pedagoginis fenomenas

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536373839404142434445464748495051525354555657585960616263646566
Aprašymas

Įvadas. Paauglių statuso įtaka jų asmenybės formavimuisi. Paauglių statusas klasėje ir jų tarpusavio santykiai. Mokinio statusą klasėje lemiantys veiksniai. Žemo statuso mokinių charakteristika. Bendraamžių įtaka paauglių asmenybės formavimuisi. Žemo statuso mokinių adaptacijos galimybės. Paauglių statuso tyrimų organizavimas, eiga ir rezultatų analizė. Tyrimų organizavimas ir metodika. Kontingento analizė. Paauglių tyrimo duomenų analizė. Nepatenkinamo statuso poveikio paaugliams analizė. Žemo statuso mokinių sociopedagogizacijos galimybės. Pedagoginių santykių poveikis statusui. Socialinio pedagogo vieta mokinių statuso gerinimo sistemoje. Išvados.

Ištrauka

Paauglio statusas tarpusavio santykių sistemoje yra labai reikšmingas asmenybę formuojantis veiksnys. Turėdamas tam tikrą statusą, atlikdamastam tikrą vaidmenį, paauglys ima vykdyti visuomenės keliamus reikalavimus. Izoliacijos sukeltos neigiamos emocijos dažnai skatina paauglį nederamai elgtis, o tai sudaro pagrindą formuotis neigiamoms asmenybės savybėms.V.Satr nuomone, visų tarpusavio nesusipratimų, nesugebėjimo mokytis ir ilgalaikių asmenybės problemų pirmoji priežastis – nelygiateisiškas bendravimas.
Nepilnamečių nusikaltimų skaičius per paskutinius 25 metus padidėjo daugiau negu 3 kartus, o jų augimo tempai 1,5 karto viršijo 14-17 metų amžiaus gyventojų skaičiaus augimo tempus. 1999m. vasaros birželio - rugpjūčio mėn. ’’. Šalyje nustatyti 642 vaikai, padarę nusikaltimus, 1998m. tuo pat laiku -502’’, (R.Bugdinas, Dėl vaikų nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos 1999 m. vasarą, Informacinis leidinys, 1999, Nr 89-90, p. 15).
,,Statistiniai duomenys liudija greitą nusikaltimus padariusių jų amžiaus jaunėjimo tendenciją. 1971m. tik kas šeštas septintas nepilnametis buvo jaunesnis nei 16 metų, o 1994 metais - jau kas trečias ketvirtas", (O. Merfeldaitė, Gatvės vaiko kaip socialinio pedagoginio fenomeno charakteristika, Socialinis ugdymas II, 1999, p.52). ,,Palyginus su 1998m. vasarą, 1999m. daugiau negu ketvirtadaliu padaugėjo administracinių teisės pažeidimus padariusių nepilnamečių.1998m. buvo nustatyti 1659 tokie vaikai. o 1998m.- 2107 vaikai, 1/5padarė teisės pažeidimus neturėdami 14 metų’’, (R.Bugdinas, Dėl vaikų nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos 1999m. vasarą, Informacinis leidinys, 1999, Nr.89-90, p.16).
Didelis nesimokančių ir nedirbančių paauglių skaičius (iki 16m 1998m buvo 271, o 1999m- 270 ).
Tarp vaikų plinta toksinių medžiagų vartojimas (1998m. buvo užregistruoti 297, o 1998m.-329 tokie nepilnamečiai).
Susilpnėjus šeimų dėmesiui vaikams, jų nesaugumas šeimoje, klasėje atveda paauglius į gatvę (1998m užregistruoti 158 , o 1999m - 189 valkataujantys nepilnamečiai

Problema – dėl ekonominių, socialinių problemų Lietuvoje padidėjo paauglių įsitraukimas į priklausomybes, teisės pažeidimus, nusikaltymų įvykdyma, didelė dalis šių nepilnamečių yra žemo statuso. Susidariusi situacija neramina tėvus, pedagogus, visuomenę.
Viena iš priemonių, gelbstinčių situaciją - tai socialinių pedagogų etatų steigimas mokyklose.
. Ypatingą dėmesį skirti paauglystės amžiaus tarpsniui. Šis perėjimas iš vaikystės į suaugusiojo amžių, dažnai išgyvenamas sunkiai ir audringai. Tai laikotarpis, kai bendraamžiai turi labai daug įtakos paauglio socialiniam gyvenimui. Kaip nurodo G.Navaitis, 34-46% į psichologinę konsultaciją besikreipiančių paauglių skundžiasi problemomis, kilusiomis dėl bendravimo sunkumų su bendraamžiais. Dauguma psichologų sutaria, kad bendraamžių grupės priėmimo rodiklis labai tiksliai leidžia numatyti socialinę ir psichologinę paauglio adaptaciją ir dezadaptaciją.
Žemo statuso mokinių adaptavimas į klasės bendruomenę, tai siekis nors minimaliai patenkinti mokinio bendravimo poreikį, ugdyti teigiamas emocijas, keisti jo paties ir klasės požiūrį į save. Tai sudėtingas uždavinys, reikalaujantis ilgo, kruopštaus, individualaus bei komandinio darbo. Mokinio adaptavimosi procese, parengtame pagal socialinio pedagogo planą, turėtų dalyvauti klasės vadovas, dalykų mokytojai, klasės mokiniai, tėvai, neformalių grupių, kurioms priklauso mokinys, nariai, mokyklos psichologas. Tik pakeitus jo pačio požiūrį į save ir klasės mokinių požiūrį į jį galima tikėtis adaptavimosi rezultatų. Optimizavus žemo statuso paauglio padėtį klasėje atsiranda tikimybė lengviau ugdyti teigiamas asmenybės savybes, formuoti mokymosi motyvaciją, pagerinti mokyklos lankomumą, atitraukti nuo gatvės ir nusikaltimų.

Šio darbo tikslas - atskleisti mokinių statuso svarbą jų teigiamų asmenybės savybių formavimuisi, mokymosi motyvacijai, mokyklos lankomumui .

Šio darbo uždaviniai:
-aptarti mokinių statusą klasėje,jo vaidmenį tarpusavio santykiams,bendravimui
-nustatyti statusą lemiančius veiksnius,
-aptarti paauglių izoliacijos ir atstumimo priežastis,
-panagrinėti bendraamžių įtaką paauglio asmenybės formavimuisi
-išsiaiškinti žemo statuso mokinių adaptacijos galimybes,
-išsiaiškinti socialinio pedagogo vaidmenį žemo statuso mokinių optimizavimo sistemoje.
Objektas - V-VII klasių moksleivių statusas ir jo optimizavimas.

Metodai:
-literatūros apžvalga,
-diagnostinis;
sociometrinis testas,
stebėjimas,
pokalbis,
anketa mokiniams ir klasės vadovams,
statistinė duomenų analizė. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-08
DalykasPedagogikos diplominis darbas
KategorijaPedagogika
TipasDiplominiai darbai
Apimtis62 puslapiai 
Literatūros šaltiniai31 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis129.1 KB
AutoriusOksana
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2002 m
Klasė/kursas6
Mokytojas/Dėstytojashabil.dr. prof. Marija Barkauskaitė
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
FakultetasPedagogikos ir psichologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Paauglio statusas klaseje kaip socialinis pedagoginis fenomenas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 62 puslapiai 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 6 Klasė/kursas
  • habil.dr. prof. Marija Barkauskaitė
  • 2002 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą