Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Socialinė neįgaliųjų integracija švietime istoriniu aspektu
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Socialinė neįgaliųjų integracija švietime istoriniu aspektu

  
 
 
1234567891011121314151617
Aprašymas

Įvadas. Literatūros analizė. Visuomenės požiūris į neįgaliųjų vaikų ugdymą istoriniu aspektu. Filosofinis specialiojo ugdymo požiūris. Deinstitucionalizacija ir bendrojo ugdymo iniciatyva. Deinstitucionalizacija. Bendrojo ugdymo iniciatyva. Visiškas įtraukimas į bendrąjį ugdymą. Visiškas įtraukimas į bendrąjį ugdymą ar ugdymo vietų įvairovė? Perėjimas iš mokyklinio į suaugusiųjų gyvenimą. Pereinamo laikotarpio programos. Išvados.

Ištrauka

Integruoti neįgaliuosius į plačiąją visuomenę pradėta septintame dešimtmetyje, o mūsų dienomis tai dar labiau matyti. Integracijos pradininkai didžiuojasi, kad dėl jų veiklos sumažėjo neįgalių žmonių, gyvenančių ugdymo įstaigose, taip pat specialųjį ugdymą gaunančių moksleivių, besimokančių specialiosiose mokyklose ar specializuotose klasėse. Tačiau kai kurie radikalesnių pažiūrų integracijos šalininkai neketina nurimti, kol nebus panaikintos iš esmės visos ugdymo įstaigos, specialiosios mokyklos bei specialiosios klasės. Jie ragina visus neįgalius moksleivius ugdyti bendrosiose klasėse. Mūsų dienomis net konservatyviausi integracijos šalininkai rekomenduoja skatinti daug aktyviau bendrauti neįgalius ir negalių neturinčius moksleivius, negu galėjo svajoti dauguma specialiųjų pedagogų septintuoju ir aštuntuoju dešimtmečiais.
Integracijos skatinimas sukėlė bene aršiausias specialistų kovas, kokios tik yra vykusios specialiojo ugdymo srityje. Radikalių integracijos šalininkų ir jų konservatyvesnių kolegų diskusijos kėlė grėsmę visiškai suskaldyti specialiojo ugdymo profesionalų gretas. Nelabai svarbu, kieno požiūris galiausiai nugalės; galima drąsiai sakyti, jog per ateinančius keletą metų iš esmės pasikeis ir neįgalių moksleivių ugdymo būdas, ypač jų ugdymo aplinka.
Darbo tikslas: Išanalizuoti socialinę neįgaliųjų integracija švietime, istoriniu aspektu.
Uždaviniai:
1. Aptarti visuomenės požiūrį į neįgaliųjų vaikų ugdymą istoriniu aspektu.
2. Aptarti neįgaliųjų vaikų ugdymą filosofiniu aspektu.
3. Aptarti neįgaliųjų perėjimą iš mokyklinio į suaugusiųjų gyvenimą.


Visuomenės santykių būdas su specialiųjų poreikių žmonėmis priklauso nuo tam tikrų veiksnių: socialinių, ekonominių, politinių, religinių, filosofinių. Poveikį taip pat turi švietimas, medicina, mokslas. Kiekvienam civilizacijos etapui yra būdingi specifiniai žmonių tarpusavio santykiai ir savi negalios kriterijai.
Yra žinių apie tai, kad Senovės Graikijoje (ypač Spartoje) žudydavo tuos vaikus, kurių sunkų fizinį apsigimimą pastebėdavo anksti, o psichiniai sutrikimai pasireikšdavo vyresniame amžiuje. Vaikų rūšiavimas tęsėsi iki IV-V amžiaus. Toks požiūris į negalios ištiktus vaikus Indijoje vyravo iki XIX amžiaus. Čia tokius vaikus palikdavo džiunglėse likimo valiai. Manoma, kad toks vaikų rūšiavimas buvo ir Senovės Romoje, nes kitaip sunku paaiškinti filosofo Senekos (6 m. pr. Kr.-65 m.) posakį: ,,Mes nužudome tokius naujagimius ir vaikus, kurie gimsta sunykę, liguisti ir subjauroti. Taip elgiamės ne dėl pykčio ar nepasitenkinimo, o vadovaudamiesi proto taisyklėmis: atskirti netinkamą nuo sveiko" (3aмский, 1974).
Jau XIV-XV amžiuje nuosekliai pradėta domėtis psichiniais ligoniais. Netgi teologija pradėjo pripažinti smegenų vaidmenį atsirandant pamišimui. Medikai pradėjo stebėti specialiai sukurtuose namuose psichinius ir protiškai atsilikusius ligonius. Tokie namai pirmą kartą pastatyti XIV amžiuje, o nuo XV amžiaus tokiems ligoniams pradėtos steigti ir ligoninės. Atgimimo epochoje labai plačiai pradėjo plisti humanizmo idėjos sutrikusio intelekto ir turinčių kitokią negalią žmonių požiūriu. Vis labiau sutrikusio intelekto žmonėmis pradėjo domėtis gydytojai, pedagogai, filosofai ir literatai. Pirmieji tai pajuto vaikai, kurių pojūčiai buvo sutrikę. XVI amžiuje italų matematikas medikas filosofas Kardanas tvirtino, kad kurčnebyliai susieja įvaizdžius su parašytais žodžiais. Taip filosofas apibrėžė teorinę specialiojo ugdymo bazę. Pirmasis tame amžiuje išspausdinęs veikalą apie neįgalių asmenų ugdymą buvo Pablas Bonė (Pablo Bonet, 1579-1633) (Scheeren-berger, 1983). Pirmą kartą šiuo laikotarpiu buvo susidomėta protiškai atsilikusių žmonių likimu. Janas Amosas Komenskis (1592-1670) buvo pirmasis pedagogas, kuriam parūpo šių žmonių auklėjimas ir mokymas. Jis giliai tikėjo, kad tai gali gauti visi neįgalūs vaikai ir teigė: ,,Žmogiškąjį išsilavinimą turi gauti visi išskyrus nežmogų" (3aмский, 1974). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-17
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis15 puslapių 
Literatūros šaltiniai7 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis28.22 KB
AutoriusVaida Vaida
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasDoc. A Dumčienė
Švietimo institucijaLietuvos Kūno Kultūros Akademija
FakultetasSporto edukologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Socialine neigaliuju integracija svietime istoriniu aspektu [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 15 puslapių 
  • Lietuvos Kūno Kultūros Akademija / 2 Klasė/kursas
  • Doc. A Dumčienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą