Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Estetinio lavinimo etapai pradžios mokykloje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Estetinio lavinimo etapai pradžios mokykloje

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Estetikos idėjų sąsajos. Estetinio auklėjimo tikslas. Žaidimai ir estetiniai jausmai. Grožis aplinkoje. Estetiškumas gyvenime ir mene. Daiktinė aplinka kaip estetinio ugdymo faktorius. Išvados.

Ištrauka

Estetikos idėjos, apmąstymai ir traktatai apie grožį atsirado jau senovėje. (Manoma, jog estetika atsirado prieš 2,5 tūkst. metų) Estetikos ir estetinių idėjų ištakos yra senovės Egipto, Šumero, Babilono, Irano, Indijos, Kinijos, Graikijos ir kitose civilizacijose.
Estetikos sąvoka kilo iš senovės graikų žodžio Šis žodis turi dvi reikšmes. Viena iš jų – juslinis suvokimas, kita – žmogaus prigimties emocionalumas. Ji atsirado dėl to, kad būtų patenkintas didis filosofų smalsumas, jų noras suprasti kūrybos ir grožio paslaptis.
Estetikoje mąstoma apie vieną iš daugelio dvasinių vertybių – grožį. Ji tarsi siekia nustatyti grožio, meno kūrybos, estetinio skonio viršenybes. Ji nagrinėja ne fizinius, o dvasinius reiškinius. Sakoma, kad žmogaus gyvenimas neįmanomas be grožio. Ir toks pasakymas nekelia abejonių. Tačiau grožio ir meno prigimtis yra sunkiai nusakoma ir daugeliui lieka paslaptis.
Estetika yra meno filosofija, arba daugelio menų (literatūros, dailės, teatro, muzikos ir t.t.) teorija, kuriai visada buvo svarbus natūralus gamtos bei žmogaus grožis. Juk, pasak I.Kanto, gamta atrodo puiki, graži tuomet, kai ji savaime turi menui būdingų bruožų, o menas būna laikomas grožiu, kai jis kažkuo panašus į gamtą. Gamtos ir kasdienio gyvenimo grožis taip pat svarbus estetikos objektas, nes viskas pasaulyje susiję tarpusavyje.
Žmogų supanti gamta, vaizdai, garsai, daiktinė aplinka, sukurti meno kūriniai, viskas turi būti estetiška, jei siekiama dvasinio, emocinio pasitenkinimo. Estetika – tai grožio suvokimas, pajautimas, priėmimas ir, galbūt, savotiškas kūrimas (gražios aplinkos).
Suvokti grožį vaikai mokomi nuo mažens, o suvokimo lygį sąlygoja amžiaus tarpsniai. Vaiko imlumas grožiui priklauso nuo to, koks požiūris į meną ir estetiką yra jį supančių suaugusiųjų.
Estetinio ir meninio auklėjimo svarbiausias tikslas pasiekiamas tada, kai nuolat tobulinama realioji vaiko gyvenimo veikla, pradedant žaidimu ir baigiant mokymusi.
Šio darbo tikslas – atskleisti estetinio lavinimo ypatumus, svarbiausias sferas: gamtoje, visuomenėje ir mene.


Estetikos objektas, jos nagrinėjamos problemos nuolat kito. Bendrais žodžiais estetiką galima apibūdinti kaip filosofijos teoriją, kuriai rūpi pažinti ir įvertinti grožio, estetinės ir meninės veiklos (kūrybos), meno istorijos ir kritikos raidą. Estetikoje svarbiausios yra problemos, gvildenančios grožio arba estetiškumo prigimtį, įvairius estetiškumo aspektus (kilnumą ir menkumą, tragiškumą ir komiškumą ir kt.), estetinį pradą praktinėje žmogaus veikloje ir jo elgsenoje. Kitas problemų ratas kyla iš meno kūrybos ir jos rezultatų – analizuojama meno veikalų struktūra, menų klasifikacija, meno kūrinio suvokimas ir vertinimas, meno santykiai su kitomis sritimis (mokslu, religija, dorove) ir meno svarba ugdant žmogų. Tos problemų grupės glaudžiai susijusios.
Estetika savo ruožtu pasitarnauja meno istorijai ir meno kritikai. Ji ištobulina menotyrininkams ir kritikams reikalingas kategorijas, aptaria analizės pagrįstumo, kūrinio prasmės suvokimo, meno raidos periodizavimo ir kitas praktikams svarbias problemas. Juk kuo geriau suvokiame, pavyzdžiui, estetinių kategorijų turinį, tuo geriau pažįstame bendrąsias meno problemas, jaučiame meno raidos pokyčius ir naujoves.
Estetiškumas – tai ypatingas idėjinis ir emocinis žmogaus santykis su pasauliu, kai vieno ar kito daikto, reiškinio, įvykio išraiškingumas esti visuomeniškai įvertinamas. Estetiškumas – plati, apibendrinamoji sąvoka : ji apima grožį ir bjaurumą, didingumą ir menkumą, tai, kas gražu ir negražu, kas tragiška ir komiška, taip, kaip reiškiasi gamtoje, visuomenėje bei mene. Estetinių vertybių ypatinga vieta ir vaidmuo tenka meninei kūrybai.
Estetiškumo pagrindą sudaro tikrovės daiktų ir reiškinių išraiškingumas, t.y. tai, kas turi tam tikrą formą ir tapo mūsų nesuinteresuoto stebėjimo objektu. Kiekvienas daiktas ir reiškinys suvokiami ir vertinami kaip estetiški tada, kai jų išorė (išraiška) turi kokią nors gyvenimišką, visuomeninę prasmę ir yra žmogui tam tikra vertybė. Juk vieni daiktai ir reiškiniai mus džiugina ir žavi, kiti – sukelia nepasitenkinimą ir pasibjaurėjimą; iš vienų faktų ir įvykių mes juokiamės, dėl kitų – liūdime ir verkiame.
Iš to kas buvo pasakyta apie grožį apskritai, dar galvojant apie grožį dailiajame ir taikomajame mene, apie grožį gamtoje jau buvo matyti, kokia plati ir įvairi yra grožio karalystė. Kiekvienas gamtos daiktas, kiekvienas meno kūrinys sukelia kitokį estetinį pergyvenimą, kuris iš dalies yra panašus, iš dalies skirtingas. Kiekvienas estetinis malonumas bus panašus į kitą tuo, kad abu nesuinteresuoti, mėgstami ir ieškomi dėl jų pačių; tačiau jie galės būti skirtingi nesuinteresuotumo laipsniu, nesuinteresuotumo grynumu. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-21
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai15
Dydis15.8 KB
Autoriusbirute
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/Dėstytojasa. E. Barzdžiukienė
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasPedagogikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Estetinio lavinimo etapai pradzios mokykloje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Klaipėdos Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • a. E. Barzdžiukienė
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą