Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Muzikinės kultūros ugdymas Lietuvoje iki antrojo pasaulinio karo
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Muzikinės kultūros ugdymas Lietuvoje iki antrojo pasaulinio karo

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Muzikinė kultūra. Muzikinės kultūros ugdymas. Reformacinis judėjimas. Liaudies vaikų muzikinis švietimas. Pirmieji muzikai. Draugijos. Pradinių klasių mokinių muzikinis auklėjimas. Pokario muzika.

Ištrauka

Muzikinė kultūra- tai asmenybės ar visuomenės muzikinė patirtis- tai žinios, gebėjimai ir muzikinis poreikis, noras sąveikauti su muzika, dalyvavimas muzikinėje raiškoje. Kultūros samprata nuėjo ilgą kelią. Dėl jos apibrėžimo tebėra diskutuojama iki šiol. A.Sochoras muzikinės kultūros supratimą skirsto į kelias dalis. Jo manymu, muzikinė kultūra susideda iš muzikos vertybių, iš istoriškai susiformavusių žmonių veiklos rūšių- kūrybos, interpretavimo, atgaminimo, iš muzikinės veiklos subjektų, žinių, iš socialinės institucijos, komunikacijos priemonių.
Muzikinės kultūros ugdymas pradėjo vystytis dar senovėje. Senąją vaikų muzikinę kultūrą sudarė buitinė ir dievų garbinimo apeiginė muzika, kuri tiesiogiai siejasi su šeimos tradicijomis ir papročiais, tikėjimais, darbais. Daugiausiai tai buvo vokaliniai kūriniai: lopšinės, rateliai, sutartinės, raudos... Dainuojant dainas buvo pritariama muzikos instrumentais: ragais, skudučiais, švilpom, skrabalais, kanklėmis. Visų luomų žmonės, priklausomai nuo jų gyvenimo būdo, išsilavinimo, bendrosios kultūros, kartu su ja perteikė ir muzikos vertybes savo palikuonims. Ir didikų, ir paprastų žmonių vaikus augino tos pačios motinos, dainavo jiems lopšines, įvairias dainas, žaidino, sekė pasakas. Šitaip augindamos dainomis skiepijo dorovinius, estetinius, patriotinius jausmus.
Kuomet XIV-XVIa. suklestėjo didikų muzikinė kultūra, įvairėjo atlikimo būdai, muzikos žanrai. Didikų dvaruose buvo steigiami orkestrai, kapelos, kviečiami atlikėjai iš užsienio, perkami instrumentai. Vokalinės- instrumentinės kapelos atlikdavo ir pasaulietinę, ir bažnytinę muziką. Kai kuriuose dvaruose būdavo netgi orkestrai. Deja, paprasti žmonės ir jų vaikai šios muzikos galėjo pasiklausyti retai, tik per didžiąsias šventes, kuomet muzikiniai kolektyvai koncertuodavo tik didikų svečiams. Didikų vaikai ne tik kas dieną girdėdavo muziką, bet ir buvo mokami muzikos specialiai. Berniukai buvo mokomi groti violončele, pianinu, fleita, o mergaitės- dainuoti, šokti ir groti. Miestiečių ir neturtingųjų bajorų luome atsirado inteligentijos, kurių tarpe buvo ir muzikų profesionalų. Jie, įveikę nacionalinius, kultūrinius, socialinius prieštaravimus, davė pagrindus tautinei muzikinei kultūrai.
Bažnyčiose nuo pat krikščionybės įvedimo buvo statomi vargonai. Kol nebuvo savų vargonininkų, jų buvo kviečiamasi daugiausia iš Italijos. Kadangi vargonininkai, kaip ir kiti muzikantai, klajodavo po visą Europą, tai ir muzikos naujovės, geroji patirtis, geriausi kūriniai greitai pasiekdavo ir Lietuvą. Vargonininkai tapo svarbiais religinio muzikinio gyvenimo organizatoriais ir muzikinės kultūros propaguotojais, ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir bažnytkaimiuose, kur jie dažniausiai dirbo dar ir giedojimo bei muzikos mokytojais mokyklose. Taigi vargonininkus galima laikyti ir pirmaisiais Lietuvos visuotinės muzikinės kultūros ugdytiniais.
Didikai palaikė ryšius su kitomis šalimis. Iš ten samdėsi muzikantus: atlikėjus ir kompozitorius, taip pat mokytojus savo vaikams. Ir tokiu būdu nutolo nuo liaudies muzikos, paniekino savo krašto kalbą ir tradicijas ir taip įtvirtino kitų šalių muzikinę kultūrą. Paprastų žmonių namuose išliko senosios dainos, žaidimai. Visa tai buvo perduodama iš lūpų į lūpas šeimoje per įvairias apeigas, šventes. Dainose atsispindėdavo lietuvio valstiečio pažiūros į gyvenimą, jo viltys ir siekiai, gamtos reiškinių vertinimai, buitis, darbas, priešinimasis priespaudai, kovos prieš pavergėjus. Apeiginės dainos susijusios su vestuvėmis, vaiko auginimu, darbu, laidojimu. Iš klasikinės muzikos paprastiems žmonėms buvo priimtina bažnytinė muziką. Pasaulietinė ir bažnytinė muzika labai praplėtė muzikinės lietuvių kultūros horizontus. Gabesni valstiečių vaikai buvo mokomi muzikos dvaruose, vėliau grodavo savo šeimininkų orkestruose, kapelose, operose, bažnyčiose.
XVI a. prasidėjo reformacinis judėjimas. Protestantai labai daug dėmesio skyrė giedojimui, vargonų muzika ir giesmės buvo pagrindinė bažnytinių apeigų dalis. Protestantiškos giesmės ir choralai buvo paprastesnės už grigališkąjį choralą, jų melodijos lengviau padainuojamos. Buvo siekiama, kad per pamaldas dainuotų visi susirinkusieji, , kad kiekvienas žmogus, atėjęs į bažnyčią, galėtų naudotis giesmynu. Buvo skatinama daug ir gimtąja kalba giedoti namuose. Kuomet reformatai pradėjo propaguoti pamaldas bažnyčioje gimtąją kalba, liaudies muzika pradėjo skverbtis ir į didikų rūmus. Taip prasidėjo muzikinės kultūros demokratėjimas. Didesniuose miestuose, aikštėse, gatvėse vyko teatralizuotos eitynės su muzika. Jų pasižiūrėti rinkdavosi žmonės ne tik iš miesto, bet ir iš artimesnių gyvenviečių. Tokiu būdu paprastų žmonių vaikams atsirado galimybių susipažinti su rimtąją pasaulietine muzika.
Kovą prieš reformacijos idėjas pradėjo jėzuitai. Jie apsigyveno Vilniaus bernardinų vienuolyne, vėliau, įkūrę Vilniaus akademiją, padarė jį savo centru. Jėzuitai, pamatę, kiek daug dėmesio švietimui, muzikai ir giedojimui skiria reformatai, ir patys to ėmėsi nė kiek nemažiau. Jėzuitai steigė mokyklas, jose mokė giedoti, rengė muzikinius vaidinimus, pradėjo leisti lietuviškus giesmynus. Tačiau giesmių turiniu jėzuitai ir toliau kėlė griežtus reikalavimus, ir toliau buvo draudžiamos tos giesmės, "kurios sukelia geidulius ir netarnauja pamaldumui ugdyti". ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-05-28
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai5
Dydis18.04 KB
AutoriusJurgita
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Muzikines kulturos ugdymas Lietuvoje iki antrojo pasaulinio karo [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą