Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Neformaliojo meninio ugdymo ypatumai bendrojo lavinimo mokykloje
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Neformaliojo meninio ugdymo ypatumai bendrojo lavinimo mokykloje

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041424344454647
Aprašymas

Įvadas. Papildomas ugdymas. Papildomo ugdymo samprata ir pagrindiniai principai. Meninis ugdymas. Meninės kompetencijos samprata. Kūrybiškumo ugdymo svarba papildomo ugdymo užsiėmimuose. Papildomo muzikinio ugdymo reikšmė ir ypatumai bendrojo lavinimo mokykloje. Muzikinių gabumų problema mokant muzikos papildomame ugdyme bendrojo lavinimo mokykloje. Papildomo dailės mokymo reikšmė ir ypatumai bendrojo lavinimo mokykloje. Vaidybinė veikla. Choreografinė veikla. Išvados. Išvados. Tyrimas. Tyrimo duomenų analizė. Tyrimo išvados. Santrauka. Priedas (1).

Ištrauka

Mokykla yra bendruomenės gyvenimo forma, todėl bendruomenei rūpintys socialiniai, doroviniai, visuomeniniai, bendruomeniniai elementai turi būti įgyjami ne kaip žinios, o per gyvenimo patirtį. Mokyklos pareiga - ugdyti asmenybę, lavinti jos bendruosius gebėjimus, ugdyti vertybių sistemą siejant su gyvenimo realybe, su tikru gyvenimu. Todėl mokytojai ieško būdų, kaip pakreipti mokyklos darbą asmenybės galių visapusiškos plėtotės linkme, lavinti mokinio gebėjimus, puoselėti humanistinių asmens vertybių sistemą. Siekiant šio tikslo ugdymo turinį mokykloje stengiamasi glaudžiai sieti su mokinių gyvenimiškąja patirtimi, interesais, praktinio gyvenimo kontekstu.
Papildomo ugdymo problemų, jam adresuojamų funkcijų nagrinėjimas nėra naujas reiškinys. Ir tai suprantama. Juk papildomo ugdymo metu galima įgyvendinti daug reikalingų ir į formalius rėmus netelpančių ugdymo uždavinių – užimti moksleivius po pamokų, apsaugant juos nuo nepageidaujamos įtakos gatvėje, suteikti jiems papildomų žinių ir įgūdžių, įtraukti į visuomenei svarbių problemų sprendimą ir kt.
Kai kuriuos bendrus papildomo ugdymo turinio, formų bruožus galima rasti ir tarpukario Lietuvos ir sovietmečio, taip pat ir dabarties mokykloje. Tačiau apskritai turbūt nekvestionuotinas faktas, kad papildomas ugdymas yra socialiniu požiūriu kontekstualus dalykas. Pavyzdžiui, tarpukario Lietuvoje didelis dėmesys skirtas patriotizmo ugdymui, o sovietinė mokykla daugiausia bandė lipdyti tarybinius žmones. Pastaruoju metu pedagogai, švietimo specialistai ir organizatoriai dažnai kelia klausimą, kaip galima efektyviau plėtoti papildomą ugdymą ne tik kaip dalykinių žinių suteikimo priemonę, bet taip pat - ir būdą, kaip spręsti aktualias dabarties problemas. Papildomo ugdymo koncepcijos apmate pagrįstai teigiama, kad papildomas ugdymas iki šiol neretai susiaurinamas iki būrelinės veiklos supratimo. Tame pačiame dokumente teigiama, kad tikslai daug platesni, pavyzdžiui, ugdyti demokratišką, socialų, savarankišką, kūrybišką vaiką, paruošti jį pilietiškai aktyviam gyvenimui.
Meninio ugdymo sistema aprėpia tiek formalų meninį ugdymą mokykloje, pagrįstą specialiomis ugdymo programomis, tiek neformalų, papildomą ugdymą, su kuriuo savo veiklą sieja įvairūs estetinės paskirties būreliai, klubai, studijos.Tačiau bet kurioje srityje menas yra visų pirma vertybių kūrimo, perteikimo ir išgyvenimo sritis. Meno kūrinio suvokimą galėtume apibūdinti kaip sociokultūrinių vertybių išgyvenimą. Mokinys turi įgyti bendrąją estetinę kultūrą, estetinį raštingumą, įgaliojantį orientuotis prieštaringoje šiuolaikinio meno pasaulio reiškinių įvairovėje, atsispirti sparčiai plintančios popkultūros ir masinės kultūros įtakai, rinktis meno kūrinius remiantis išlavintu, autentišku, atviru įvairovei skoniu. Kalbant apie meninį mokinių ugdymą ypač svarbūs mokymo procese yra integraciniai ir interpretaciniai mokymo proceso pradai.
Vaikų meninė raiška laikoma dvasinio augimo dokumentu, reikšmingu psichinių aplinkybių veidrodžiu. Vaikų meninė veikla parodo jų intelekto lygį, emocinę būseną, socialinę patirtį, motorinius sugebėjimus.
Senoji didaktika buvo orientuota tik į mokymo procesą, į ugdytojo darbo tobulinimą. Šiandieninis ugdymo tikslas nukreiptas į visapusišką ugdytinio individualybės plėtotę: išugdyti asmenį, pajėgų savarankiškai bei kartu su kitais spręsti savo ir visuomenės gyvenimo problemas.
Įgyvendinant meninio ugdymo tikslą siekiama, kad moksleiviai puoselėtų savo individualius sugebėjimus: realizuotų laisvos, spontaniškos kūrybos poreikį, t.y. netikėtas mintis, asociacijas, jausmus ir savitą patirtį drąsiai perteiktų meninės raiškos priemonėmis ir nebijotų aiškinti savo sumanymų; lavintų pastabumą, regimąją atmintį ir vaizduotę, remdamiesi individualiomis svajonėmis, fantazijomis ir kitomis vaizduotės apraiškomis. [Bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. V., 2003]
Senesnėse meninio ugdymo programose mažai dėmesio buvo skiriama individualiam auklėtinio mąstymui. Buvo remiamasi įvairiomis taisyklėmis, standartais, mokytojo nuorodomis, todėl vaiko saviraiška buvo suvaržyta, nepaisoma emocijų, patirties, asmeninės reakcijos į aplinką, žmones, vaizduojamus objektus. Šiandieninė meninio ugdymo sistema nukreipta į mokinį. Menų (dailės, technologijų, muzikos, šokių) mokytojas turi ieškoti mokymo organizavimo formų, metodų, kurie žadintų mokinio kūrybą, skatintų atradimo džiaugsmą, atitiktų jo amžiaus tarpsnius, interesus, poreikius, galimybes, leistų mokinį geriau pažinti.
Darbo aktualumas. Žymus austrų dailės pedagogas J.Itten teigia, kad vienas svarbiausių ugdymo uždavinių yra išvaduoti auklėtinių kūrybines galias, sužadinti individualią įvairių temperamentų ir charakterių mokinių reakciją. Vaizduotė ir kūrybinės galios visų pirma turi būti atpalaiduotos ir sustiprintos, o darbas turi būti nuoširdus. Tai skatina pasitikėjimą savimi, sudomina dalyku per asmeninį stebėjimą ir patyrimą. Entuziastingas ugdymas yra priešingas išankstiniams metodiniam mokymui. Pagarba žmogiškumui – viso auklėjimo pradžia ir pabaiga. [Itten J. Gestaltungs- und Formenlehre. Ravensburg, O. Maier, 1975. P. 58]. Taigi darbo tema yra aktuali.
Darbo tikslas – išanalizuoti neformaliojo meninio ugdymo ypatumus bendrojo lavinimo mokykloje. Meninis ugdymas keletą sričių: muziką, šokį, dailę, vaidybą. Darbe labiau buvo gilintasi į dvi sritis – į muzikinį ugdymą ir dailės ugdymą.

Tyrimo objektas – papildomojo meninio ugdymo ypatumai bendrojo lavinimo mokykloje
Tyrimo tikslas – išanalizuoti papildomo meninio (muzikos, šokio, dailės teatro) ugdymo ypatumus bendrojo lavinimo mokykloje.
Darbo uždaviniai:
1. Apibrėžti neformaliojo (papildomo) ugdymo sampratą ir pagrindinius principus vidurinėje mokykloje.
2. Išanalizuoti neformaliojo meninio ugdymo galimybes vidurinėje mokykloje.
3. Empiriškai ištirti papildomo meninio (muzikos, šokio, dailės teatro) ugdymo ypatumus bendrojo lavinimo mokykloje. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-06-24
DalykasPedagogikos diplominis darbas
KategorijaPedagogika
TipasDiplominiai darbai
Apimtis46 puslapiai 
Literatūros šaltiniai31 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis74.9 KB
AutoriusEdita Vandenė
Viso autoriaus darbų53 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Neformaliojo meninio ugdymo ypatumai bendrojo lavinimo mokykloje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą