Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Muzikinė veikla kaip naujų žinių formavimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Muzikinė veikla kaip naujų žinių formavimas

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637383940414243444546474849505152
Aprašymas

Įvadas. Naujų žinių formavimo pradinėse klasėse teorinės prielaidos. Pradinuko psichinės ir fizinės raidos ypatybės. Naujų žinių pobūdis pradiniame mokykliniame amžiuje. Vaiko patirtis kaip prielaida naujų žinių formavimui(si). Vaikui aktuali veikla ir naujos žinios. Naujų žinių formavimo remiantis muzikine veikla ypatybės. Vaiko muzikinė raiška ir naujos žinios vaikui aktualioje veikloje. Vaiko muzikinės veiklos integracinis pobūdis. Muzikinė veikla – žinių šaltinis ir žinojimo forma. Naujų žinių formavimo(si) per muzikinę veiklą praktikos tyrimas. Tyrimo organizavimas ir imties charakteristika. Pedagogų požiūrio į naujų žinių formavimą per muzikinę veiklą tyrimas. Vaikų požiūrio į naujų žinių formavimą per muzikinę veiklą tyrimas. Išvados.

Ištrauka

Ugdymo institucijų funkcijos yra specifinės. Svarbiausias jų tikslas - sociokultūrinė vaiko raida. Tokiu būdu vaikas rengiamas gyvenimui, be to, vaikui mokymasis yra reikšmingas kaip socialinės patirties plėtros kelias. Lietuvoje svarbiausias vaikų socializacijos institutas yra mokykla. Tačiau ji neapima visų vaiko gabumų ir polinkių atskleidimo bei ugdymo. Todėl šalia vidurinės mokyklos egzistuoja specifinio profilio institutai, ugdantys skirtingas vaikų savybes. Muzikos mokykla yra viena jų.
Pradinės mokyklos laikotarpis itin palankus vaiko muzikinių gabumų lavėjimui ir plėtotei: žmogaus muzikiniai gabumai lavėja iki 9–10 metų, vėliau jie tampa stabilūs ir tokie išlieka visą likusį gyvenimą. Pradinėje mokykloje išlavinti muzikiniai gabumai vėliau nulemia vyresnio amžiaus vaikų muzikinių pasiekimų lygį. Vaikų muzikiniai gabumai lavėja pasitelkiant įvairias muzikinės veiklos sritis: dainavimą ir grojimą, kūrybą ir žaidimus, ritmavimą ir solfedžiavimą, muzikos klausymą ir jos nagrinėjimą bei vertinimą.
Būtina kūrybiškai pasinaudoti šio amžiaus vaikų poreikiu judėti ir įgimtu aktyvumu, todėl pirmenybė teiktina aktyviam muzikavimui. Aktyviai muzikuojant turtėja vaikų muzikinės kalbos patirtis, formuojasi jų intonacinis žodynas, lavėja audiciniai gebėjimai. Išlavėjusi muzikinės kalbos patirtis, turtingas intonacinis žodynas tampa muzikos supratimo pamatu, atveria platesnius muzikinės kultūros akiračius. Žinios apie muziką turėtų natūraliai rutuliotis iš praktinės vaikų veiklos, jos turėtų būti natūraliai "atrandamos" ir įsisąmoninamos muzikinės kūrybinės bei žaidybinės veiklos metu. Savo turiniu ir formomis muzikavimas sietinas su kūno kultūra ir šokiu, daile, teatru, gimtosios kalbos ir pasaulio pažinimo sritimis; muzikavimas per kitų dalykų pamokas leistų patenkinti daugeliui vaikų įgimtą kasdienio muzikavimo poreikį.
Vaikus mokyti muzikos svarbu jau todėl, kad tai lavina jų muzikinį intelektą, sukuria prielaidas estetiniam muzikos vertingumui suvokti, atveria platesnius muzikinės kultūros pažinimo horizontus. Tačiau muzikos gali būti mokoma ne vien dėl estetinio jos vertingumo. Vaiko muzikiniai gebėjimai tobulėja gana lėtai ir dažnai netolygiai, todėl, juos ugdant, labai svarbu vadovautis nuoseklumo ir sistemingumo principu, kurio laikantis ir buvo sukurta nuosekli pedagoginiais, psichologiniais, fiziologiniais vaikų raidos ypatumais bei muzikologiniais muzikos pažinimo pagrindais paremta muzikinio ugdymo sistema pradedant vaikų darželiu, tęsiant ugdymą pradinėje mokykloje iki paskutinės bendrojo lavinimo mokyklos klasės. Su nuoseklumo ir sistemingumo principu glaudžiai susijęs koncentriškumo principas, kurį taikant laiduojama, kad muzikos žinios ir įgūdžiai bus geriau perimti.
Kadangi muzika, kaip ir bet kuris kitas menas, yra saviraiškos būdas, tai per tą saviraišką o situacijas, kada menas gali būti tuo saviraiškos būdu reikia sukurti naujos žinios tampa vaikui aktualios asmeniškai, todėl jos lengviau ir įsisavinamos. Neretai, vaikas pats tampa pagrindiniu veikėju, kaip ir susitapatina su tuo objektu, kurį siekia pažinti, todėl lengviau tą objektą ir pažįsta. Tokiu būdu per muzikinę veiklą galima sukurti naujų žinių, nesvarbu, ar tai būtų dalykui būdingos žinios, ar apskritai nauja asmeninė patirtis, kitos kompetencijos įsisavinimą stimuliuojančią aplinką. Taigi, muzikinės veiklos, kaip naujų žinių įsisavinimą stimuliuojančios aplinkos ypatybių analizė yra šio darbo pedagoginė problema.
Tyrimo objektas – naujų žinių formavimas.
Hipotetinis teiginys: pradinukų naujos žinios gali būti sėkmingai formuojamos muzikine veikla tuo atveju, jei pastaroji bus orientuota į vaiko saviraiškos ir savirealizacijos poreikio tenkinimą.
Tikslas – ištirti muzikinės veiklos kaip naujų žinių formavimo būdo pradinėje mokykloje ypatybes, prielaidas.
Uždaviniai:
1. Ištirti teorines naujų žinių formavimo pradiniame mokykliniame amžiuje per muzikinę veiklą prielaidas.
2. Išsiaiškinti pradinukų ir mokytojų požiūrį į naujų žinių formavimą per muzikinę veiklą.
Naudoti metodai:
1. Mokslinės ir metodinės literatūros pasirinkta tema analizė.
2. Nestandartizuota apklausa raštu ir žodžiu
3. Tyrimo duomenų analizė ir interpretavimas.
Darbo struktūra: Įvadas, trys teorinės dalys su poskyriais, trys tyriminės dalys, išvados, darbui naudotos literatūros sąrašas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-12-29
DalykasPedagogikos diplominis darbas
KategorijaPedagogika
TipasDiplominiai darbai
Apimtis51 puslapis 
Literatūros šaltiniai25 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis122.23 KB
AutoriusInga
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas5
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Muzikine veikla kaip nauju ziniu formavimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą