Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Pedagoginis darbas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pedagoginis darbas

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Kūrybiškumo mokytojo darbe apraiškos. Pedagoginis darbas – ypatinga kūrybinės veiklos forma. Psichologai ir pedagogai apie mokytojo kūrybiškumą. Pageidaujami reikalavimai mokytojui. Išvados.

Ištrauka

Kas yra geras pedagogas? Klausimas, atsakymo į kurį bent kartą yra bandęs ieškoti daugumas. Kad ir kas būtume – tėvai, renkantys savo vaikams ikimokyklinio ugdymo įstaigą, mokyklą ar svarstantys jų popamokinės veiklos galimybes, ugdytojai (auklėtojai, mokytojai), sprendžiantys savo pedagoginės veiklos aktualijas, pagaliau teikiantys patarimus draugams ar kolegoms, kaip elgtis patekus į vieną ar kitą ugdymo situaciją, – visi suvokiame, kad ugdymo procese pedagogo asmenybei bei jo profesinės veiklos pobūdžiui tenka išskirtinė vieta .
Kūryba – žmogaus veikla, kuria sukuriamos dvasinės ir materialinės vertybės. Kūryba – tokia veikla, kuri duoda naujų ir originalių didelės visuomeninės vertės produktų. Taigi kūryba – gyvenimo pažangos veiksnys. Beje, siekti pažangos, taigi ir kurti, – prigimtinė žmogaus reikmė.


Pedagoginė veikla – ypatinga veikla. Specifinis jos bruožas tas, jog joje susiklosto sąlygos kiekvienam individui kurti save, tobulėti kaip žmogui, pasirengti kūrybiškai ir kokybiškai ateities veiklai, kai reiks įgyvendinti savo pašaukimą. Pedagoginis procesas drauge yra valdomas procesas. Ypač tai svarbu pradinėje jo grandyje. Taigi ne mažiau svarbu, kad valdoma būtų kūrybiškai. Tad natūraliai iškyla kūrybiško mokytojo problema.
Mokytojo kūrybiškos veiklos sąlyga yra ugdymo procesas. Ne vien sąlyga – daugelis šio proceso komponentų reikalauja kūrybiškumo. Pvz., natūraliai susiklosčiusios problemiškos pedagoginės situacijos reikalauja spręsti iškilusius klausimus. Neįmanoma iš anksto numatyti mokinių santykio su jiems siūlomomis vertybėmis, nes tą santykį lemia daugybė veiksnių, tarp kurių ir klasės bendruomenės nuotaika, dvasia, kuria gyvena mokiniai.
Kūrybiško pobūdžio yra ugdymo turinio atranka, esminių dalykų išskyrimas. Ugdymo tikslo įgyvendinimas taip pat reikalauja nešabloniško mąstymo, nešabloniškų veiksmų.
Ypatingi mokytojo kūrybiškumo skatintojai yra mokiniai su savo lūkesčiais ir troškimais. Jų prigimtis nepakenčia šablonų ar standartinių sistemų, panašių į gamybinį darbą, kur produkuojami vienodi gaminiai. Pedagoginis darbas, integruojantis visų veiklos sričių laimėjimus, leidžia jį dirbantiesiems atrinkti esmingiausius dalykus, laisvai pasirinkti ugdymo metodus, derinti juos prie individualios individų prigimties, prognozuoti kiekvieno vystymąsi ir sukurti tam tikslui savitą ugdymo strategiją.
Ypač svarbi mokytojo kūrybiškumo sąlyga – pašaukimas, t. y. jo teigiamas santykis su pedagogine ugdomąja veikla, pasiryžimas ir siekis dirbti šį darbą bei išgyventi šį pašaukimą kaip savo gyvenimo paskirtį. Teigiamą santykį su pedagoginiu darbu lemia charakterio bruožų, sugebėjimų bei motyvacijos vienovė.
Itin reikšminga sąlyga – pedagoginė meilė. Ji reiškiasi poreikiu pažinti auklėtinius, sukurti veiklai palankų psichologinį klimatą, veikdinti auklėtinius, skatinti savarankiškumą, kreipti juos tirti, ieškoti, kurti.
Kūrybiškumą lemia mokytojo asmenybės turiningumas. Dar XX a. J. Laužikas pažymėjo, jog mokytojas, aktyvus kūrėjas, turi "pakankamo psichinio pajėgumo, kontempliatyvią struktūrą", o "kontempliatyvi mokytojo struktūra yra endogeniškų pradmenų ir brendimo amžiaus įtakoje susiformavęs sociališkai kūrybiškas charakteris". Kūrybiškai ugdymo uždavinius galintis spręsti mokytojas yra asmenybė, turinti pašaukimą ir nuolat sąveikaujanti su kultūros vertybėmis. Jai būdingos stiprios kultūrinės, pasaulėžiūrinės nuostatos. Ji pažįsta save ir adekvačiai elgiasi ją supančioje aplinkoje.
Reikšminga kūrybiškumo sąlyga – profesinė savimonė, atsiskleidžianti, be kitų dalykų, poreikiu įgyti pedagoginių, psichologinių, antropologinių, filosofinių žinių, studijos mokslų, kreipiančių žmoniškumo vertybių link.
Mokytojo kūrybiškumo plėtra neatsiejama nuo pedagoginio darbo patirties ir gebėjimų raiškos kokybės. Ne visiems mokytojams (dėl neišugdyto pašaukimo ar kitų priežasčių) pavyksta pasiekti kuriamąjį darbo lygmenį, todėl jiems tenka remtis kitų sukurtomis sistemomis. Tačiau visais atvejais mokytojo požiūris į naujoves turi būti kritiškas ir atsargus, nes jas taikant naujomis aplinkybėmis pats mokymas gali tapti reproduktyviu. Kita vertus, būtina su jomis susipažinti, nes gali kilti naujų minčių, skatinančių ieškoti, kurti. Tačiau teorija be praktikos, kaip ir praktika be teorijos, nerezultatyvi. Teorinis mokytojo pasirengimas liudija jo asmenybės vertę, padeda susiorientuoti kasdieniniame darbe, atrinkti ir grupuoti ugdomąją medžiagą, individualizuoti darbą, rinktis ir derinti veiklos metodus. Teorinis tobulėjimas stiprina praktinius gebėjimus, netgi profesinius įpročius. Derindamas teorinį pasirengimą ir praktinės veiklos įgūdžius, mokytojas įgyja reikalingas kompetencijas ir gali kokybiškai atlikti savo vaidmenis. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-06-03
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai6 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis24.3 KB
Autoriusrugiss
Viso autoriaus darbų16 darbų
Metai2008 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasUrbonavičienė
Švietimo institucijaMarijampolės kolegija
FakultetasEdukologijos ir socialinio darbo fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pedagoginis darbas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 12 puslapių 
  • Marijampolės kolegija / 2 Klasė/kursas
  • Urbonavičienė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą