Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Muzikos klausymo būdai ir formos ugdant trečiaklasių kūrybiškumą
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Muzikos klausymo būdai ir formos ugdant trečiaklasių kūrybiškumą

  
 
 
123456789101112131415161718
Aprašymas

Įvadas. Muzikos klausymo būdai ir formos kūrybiškumo ugdymui samprata. Meniškai vertingų muzikos kūrinių, skirtų klausyti ar atlikti parinkimas. Palankios atmosferos kūrimas. Vaikų muzikos vertinimas. Kūrybiškas mokytojo pavyzdys. Kūrybiška aplinka. Muzikos klausymosi organizavimas. Programinių muzikinių kūrinių skirtų klausymui apžvalga. Muzikos vertinimo svarba. Kūrybiško muzikos vertinimo bruožai. Tyrimų rezultatai ir aptarimas apie trečiaklasių kūrybiškumo ugdymą klausant muzikos. Išvada.

Ištrauka

Muzika – garsų menas. Iš visų menų ji labiausiai gali paveikti bet kurio amžiaus žmogaus emocijas. Muzika ne tik perteikia, o ir išreiškia tam tikras nuotaikas, kurios gali atsirasti jos klausančiam žmogui. Taigi muzika tampa didžiuliu stimulu dvasiniam tobulėjimui. Tik jautriai išgyvenant muzikos kūrinį, į jį pasineriant, sugebant analizuoti, vertinti tai, kas išgyventa, galima pasiekti aukštesnio kultūrinio jos suvokimo.
"Nuo seno muzika laikoma viena iš meno rūšių. Muzikos pamoka yra pagrindinė vaikų muzikinio ugdymo forma, kai tam tikrais kūriniais, pratimais, dainavimu sistemingai ugdomi muzikiniai gabumai ir įgūdžiai. Be to, muzika, kaip ir kitos meno rūšys (dailė, literatūra ir kt.) ugdo ir puoselėja vaizduotę, intuiciją, mąstymo ir jausmų kultūrą, kūrybiškumą, emocionalumą, grožio pojūtį." (21, p. 123)
"Svarbus šiandienos pedagogikos uždavinys – ugdyti kūrybiškumą, todėl ieškoma pedagoginio proceso aktyvinimo kelių ir būdų. Mokymosi proceso aktyvinimas skatina mokinių kūrybines galias, stiprina mokymosi motyvaciją. Vaikų individualūs gebėjimai, mąstymo savarankiškumas glaudžiai siejasi su kūrybiškumu. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose pabrėžiama, jog ,,mokykla yra įsipareigojusi žadinti ir puoselėti kiekvieno mokinio kūrybiškumą, atsižvelgdama į jo polinkius, gebėjimus ir visuomeninę asmens raidą"."(20, p.113) "Lietuvos išsilavinimo standartuose teigiama, kad, muzikinis ugdymas yra būtina asmenybės harmoningo, visapusiško ugdymo dalis. Muzikinio ugdymo tikslas – ugdyti kūrybišką, aktyvią ir emocingą, estetinei ir kultūrinei patirčiai atvirą, prasmingai savo kūrybines išgales tenkinti gebančią asmenybę, teikti kiekvienam žmogui būtiną muzikinį išprusimą ir raštingumą"."(15, p.241)
"Mokytojo uždavinys yra atskleisti ir formuoti vaiko mokėjimus, įgūdžius, įgytą patirtį panaudoti kasdieniniame gyvenime. Vaikas turi jausti, kad tai, ko jis išmoko, yra vertinga ir reikšminga. Todėl kūrybinės užduotys leis vaikui pajusti, kad jis, turėdamas net ir minimumą žinių, gali įgyvendinti savo kūrybines idėjas. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose rašoma, kad ,,Noras atskleisti individualias mokinių savybes, poreikis integruoti mokymą skatina rastis įvairiausiems metodams, o šie skatina mokytojų darbo kūrybiškumą ir iniciatyvas". Kūrybinio proceso metu vaikas išgyvena ir patiria daug teigiamų emocijų, kūrybos malonumą, o tai žadina jo suinteresuotumą, meilę ir pagarbą muzikai ir yra labai svarbu tolesniam vaiko lavėjimui."(2, p. 22)
"Kūrybiškumo teorija ir praktika Lietuvos pedagogai pradėjo domėtis paplitus naujosios mokyklos idėjoms. Lietuvių pedagoginėje spaudoje buvo spausdinami Dž.Duiji, M.Montesori ir kitų teoretikų straipsniai, kuriuose buvo propaguojami nauji mokymo metodai, padedantys atskleisti mokinio kūrybinius gebėjimus."(2, p.24)
"Pirmieji kūrybiškumo ugdymo muzikine veikla galimybes įžvelgė didieji šio šimtmečio muzikinio ugdymo koncepcijų kūrėjai A.Jaques – Dalcroze (1921) ir C.Orff (1978). Vaikų muzikinį kūrybiškumą nagrinėjo savo darbuose užsienio mokslininkai Monhead, Ponds, 1978; Balasko, 1979; Webster, 1994; Pautz, 1991; Andress,1991."(6, p.8) Mokslininkė J.Wiggins (2000) pažymėjo, jog šiuolaikinės muzikos pedagogikos mokslas stokoja įvairesnių kūrybiškumo ugdymo muzikine veikla tyrinėjimų, o ypač pasigendama teorinių vaikų kūrybiško mąstymo bei elgesio modelių.
Apie muzikinį ugdymą savo darbuose rašė Lietuvos muzikos pedagogai Balčytis (1995), Katinienė (1994), Piličauskas (1998), Rinkevičius (1998), Jareckaitė (1998), Jautakytė (1997). Muzikinės veiklos įvairovės idėja atranda vis platesnį atgarsį ir jaunųjų tyrinėtojų darbuose: Navickienė (2000), Šečkuvienė (2001), Aleksienė (2001).
Bandant atskleisti mokytojo kūrybinius sugebėjimus, ugdant mokinių kūrybiškumą klausant muzikos III klasėje, kursiniame darbe keliamas
Tikslas: patyrinėti mokytojų taikomus būdus ir formas trečiaklasių kūrybiškumo ugdymui klausant muzikos.
Tyrimo uždaviniai:
Apklausti III kl. mokytojus ;
Sudaryti mokytojų apklausos anketą;
Išanalizuoti ir apibendrinti gautus anketinius rezultatus;

Tyrimo objektas: III klasių kūrybiškumo ugdymas klausant muzikos.
Tyrimo metodai:
Literatūros analizė;
Anketinė apklausa;
Veiklos tyrimas, sisteminimas, analizė;
Statistinis rezultatų apdorojimas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-10-01
DalykasPedagogikos kursinis darbas
KategorijaPedagogika
TipasKursiniai darbai
Apimtis15 puslapių 
Literatūros šaltiniai23 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis23.84 KB
Autoriusindre
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2004 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasLiubinienė
Švietimo institucijaKlaipėdos valstybinė kolegija
FakultetasPedagogikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Muzikos klausymo budai ir formos ugdant treciaklasiu kurybiskuma [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 15 puslapių 
  • Klaipėdos valstybinė kolegija / 3 Klasė/kursas
  • Liubinienė
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą