Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Didaktika — mokymo mokslas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Didaktika — mokymo mokslas

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Mokymo teorijos raida. Žymiausieji užsienio didaktai. Mokymo turinio raida. Mokymo turinys senosios kultūros šalyse. Viduramžių ir vėlesnių laikų mokyklos mokymo turinys. Mokymo uždaviniai. Didaktikos turinys. Mokymo teorija — mokslas ir menas. Šiuolaikinės didaktikos samprata. Išvados.

Ištrauka

Didaktika (gr.didaktikos – pamokantis) – pedagogikos mokslo šaka (dalis), tirianti ir aiškinanti bendruosius mokymo tikslus, turinį ir metodus. Didaktikos terminas pradėtas vartoti XVII a., tačiau jo dabartinė prasmė nusistovėjo XIX a. pradžioje. Tai anksčiausiai susiformavęs pedagoginių žinių kompleksas. Remdamiesi bendrąja pažinimo teorija, psichologija, sociologija, taip pat realaus gyvenimo duotomis sąlygomis, didaktai nustato mokymo tikslus, mokymo turinį, jo organizavimo formas ir metodus. Šios žinios įgalina pedagogą susidaryti savąją ugdymo metodiką, sėkmingai spręsti mokymo ir lavinimo uždavinius.
Didaktika nėra savarankiška mokslinė disciplina – ji tik viena iš pedagogikos mokslo sričių, bet iš esmės pati svarbiausia. Tačiau pastaraisiais metais mokymui tapus visuotiniu reiškiniu, apimant įvairaus amžiaus žmonių grupes, didaktika padeda įgauti savarankiško mokslo bruožų. Didaktika- mokymo teorija. Pedagoginėje literatūroje ji apibūdinama ir kaip bendrasis mokymo mokslas, ir kaip mokymo bei mokymosi mokslas, ir kaip visuotinė mokymo ir mokymosi teorija, ir kaip lavinimo teorija. Tikslingiausia apibūdinti didaktiką kaip mokymo teoriją, nes ji tiria, kaip įgyjamos žinios, lavinama ir auklėjama mokymo procese.


Prielaidas didaktikai kaip mokymo teorijai atsirasti ir susiformuoti pastebimos jau žiloje senovėje. Tai pirmųjų mokyklų atsiradimas Kinijoje apie 2400 m. per. Kr., Graikijoje – VII- VI a. per. Kr. Bei Konfucijaus, Sokrato, Platono, Tomo Akviniečio, Aristotelio, Senokos, Avicenos ir kt. idėjos, kurios buvo pagrindas naujiems požiūriams į mokymo prigimtį ir praktiką atsirasti.
Terminą "didaktika" įtvirtino čekų pedagogas, aukštas evangelikų reformatų dvasininkas Janas Amosas Komenskis ( 1592- 1670 ), parašęs ir 1637 m. išleidęs knygą "Didžioji didaktika". XVII- XVIII a. didaktika, kaip universali mokymo teorija, nagrinėjo visus jaunosios kartos mokymo, lavinimo, auklėjimo klausimus, bet nuo XVIII a. pradžios tyrimo objektas imtas siaurinti. Dabar didaktika dažniausiai apibrėžiama tik kaip mokymo mokslas. Nagrinėja gausią klausimų grupę – mokymo tikslus, turinį, struktūrą, mokymo organizavimą, mokymo principus, formas, metodus, būdus. Galima ir trumpiau nusakyti šios pedagogikos mokslo šakos paskirtį: didaktika gvildena dvi esmines mokymo problemas – ko mokyti ir kaip mokyti. Tikslinga pabrėžti, kad prielaidas didaktikai susiformuoti parengė du žinomi XVI – XVII a. pedagogai – ispanas Chanas Lujis Vivas ir vokietis Volfgangas Ratkė. Abu jie kovojo prieš mokymo scholastiką, sukūrė didaktikos principų (atsižvelgimo į moksleivių prigimtį, vaizdumo, nuoseklumo, žinių įtvirtinimo) sistemą; pažinimo pagrindu laikydami tiesioginį stebėjimą bei eksperimentą, pateikė vertingų rekomendacijų mokymo procesui tobulinti. Tačiau esminį jaunosios kartos ugdymo perversmą padarė J. A. Komenskis. Parengęs visų luomų, abiejų, abiejų lyčių tikslingą mokymo sistemą, teoriškai pagrindęs mokymo vaizdumo, sistemingumo, prieinamumo principus, mechaniškam kalimui priešpriešinės sąmoningą mokymąsi. Jis yra tikrasis pedagogikos mokslo tėvas ir kūrėjas. J. A. Komenskis įvedė ir dabar vartojamą klasinę pamokinę sistemą, nustatė mokymo turinį, mokslo metų trukmę, dėstomųjų dalykų programas, suformulavo pagrindinius reikalavimus mokytojui.
Pradinio (elementariojo) mokymo teoriją, apimančią protinį, fizinį, estetinį lavinimą ir dorinį auklėjimą, sukūrė šveicarų didaktas Johanas Heinrichas Pestalocis ( 1746 – 1827 ). Vaikus ugdyti reikalavo nuo pat mažų dienų. "Vaiko gimimo valanda – pirmoji jo ugdymo valanda" , sakė J. Pestalocis. Vertingos ir jo skelbtosios darbinio auklėjimo idėjos. Ypač plačiai išgarsėjo jo mokymo pakopų (laipsnių) teorija, kuria siekė išaiškinti mokymo proceso esmę. Tai naujas reiškinys didaktikoje, nes mokymo struktūra bandoma nustatyti vidiniais protinės veiklos požymiais. Mokymo struktūra , kurią pats autorius pavadino formaliaisias laipsniais: ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-11-17
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis19.35 KB
AutoriusRasa
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasL. Kuzmickienė
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasPedagogikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Didaktika mokymo mokslas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Klaipėdos Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • L. Kuzmickienė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą