Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Mokinių adaptacijos mokykloje sunkumai ir jų priežastys bei sprendimų būdai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Mokinių adaptacijos mokykloje sunkumai ir jų priežastys bei sprendimų būdai

  
 
 
12345678
Aprašymas

Įvadas. Adaptacijos samprata. Vaiko adaptacijos ypatumai. Adaptacijos ypatumai penktoje klasėje. Adaptacijos ypatumai aukštesnėse klasėse. Adaptacijos problemos ir jų sprendimo būdai. Mokytojų įtakos ir tėvų svarba sėkmingai mokinių adaptacijai.

Ištrauka

Nuo pat pirmųjų gyvenimo akimirkų žmogus priklauso įvairioms socialinėms grupėms – šeimai, mokyklai, darbo kolektyvui, visuomenei ir t.t. Pagrindinis žmogaus siekis – surasti tarp kitų savo vietą, priklausyti. Jei jaučiamės priklausą, o tai reiškia – svarbūs ir reikalingi, mūsų elgesys bus pakankamai produktyvus, nes patenkindami savo siekį priklausyti, mes prisidedame prie visos grupės gerovės. Situacijos, kai to poreikio negalime patenkinti, nesijaučiame grupės dalimi, lemia mūsų prastą savijautą. Norėdami ją pataisyti, elgiamės ne visada priimtinai. Ypač tai aktualu kalbant apie jauną, nesusiformavusią asmenybę.


Kiekvienas žmogus nuo pat atėjimo į šį pasaulį neišvengiamai turi adaptuotis, t.y. jo organizmas turi prisitaikyti prie pakitusios aplinkos arba jis turi išlaikyti pusiausvyrą su aplinka.
Adaptacijos terminas plačiai vartojamas ir yra prigijęs ne tik biologijoje, bet ir psichologijoje, pedagogikoje, sociologijoje bei kituose moksluose.
Biologijoje adaptacija suprantama kaip viena iš svarbiausių ir universaliausių biosistemos savybių, atspindinčių jos ryšį su aplinka. Enciklopedijoje rašoma, kad "adaptacija vadiname organizmo struktūrų bei funkcijų prisitaikymo egzistuoti tam tikromis sąlygomis procesą". Taigi adaptacija traktuojama kaip statistinė biosistemos dinaminė savybė, kai kalbama apie jos prisitaikymą egzistuoti nuolat besikeičiančioje aplinkoje.
Psichologijoje adaptacija apibrėžiama atsižvelgiant į asmenybės ypatumus. Sociologai mano, kad adaptacijos metu pasikeičia žmogaus elgesys. Kartais išryškėja tokios psichologinės reakcijos, kaip teigiamos ar neigiamos emocijos, agresyvumas ar panašiai. Šiuo metu atsiradusios neigiamos emocijos veikia vegetacinę sistemą, dėl to gali sutrikti normali jos veikla, išsivystyti liga.
Iš pateiktų apibrėžimų matome, kad vieni autoriai adaptaciją supranta kaip prisitaikymą, kiti – kaip pripratimą, dar kiti- kaip kliūtį, atsiradusią individui patekus į naujas sąlygas, ar kaip naujos patirties įtraukimą į jau turimas pažinimo struktūras.
Mokymo(si) procese svarbi socialinė adaptacija. Nuo biologinės adaptacijos socialinė adaptacija skiriasi tuo, kad nepatenkinęs socialinių poreikių organizmas nežūva (skirtingai nei biologinės adaptacijos metu), bet jo gyvavimas tampa sudėtingesnis jam pačiam ir aplinkiniams. Kai adaptacija asmenybės atžvilgiu yra adekvati, žmogus susikuria palankius socialinius padarinius ir lengvai vyksta tolesnė jo adaptacija. Kai adaptacija asmenybės atžvilgiu neadekvati, žmogus susikuria neigiamus socialinius padarinius, kurie dar labiau apsunkina adaptaciją.
Žmogaus organizme susiformavęs adaptacijos mechanizmas. Svarbiausias vaidmuo, kaip teigė E. Grinienė, tenka centrinei nervų sistemai. Aplinkos veiksniai pirmiausia veikia centrinę nervų sistemą ir sukelia procesus, stabdančius adaptaciją, kurie gali sukelti persitempimą, nuovargį ar net išsekimą. Adaptacija gali būti trumpalaikė ir ilgalaikė (tai priklauso nuo dirgiklio sunkumo ir jo veikimo trukmės). Apibūdinant adaptaciją reikėtų atsižvelgi ir į asmens priklausomumą nuo teritorinių – geografinių ar administracinių sąlygų, nuo konkrečių darbo sąlygų ir nuo psichologinių bei fiziologinių asmens savybių.
Kaip pažymėjo V. Lėpeškaitė (2000), kiekvienas aplinkos, veiklos pasikeitimas susijęs su tam tikru nerimu, nes reikia atsisakyti įprastų taisyklių, tyrinėjant naujas galimybes kyla nesaugumo, netikrumo jausmas, grėsmės pojūtis, jaučiama emocinė įtampa, baimė. Jei adaptacija vyksta sėkmingai, šie veiksniai dingsta ir neigiamos ar žalingos įtakos nei žmogaus organizmui, nei socialinei radai neturi. Jei adaptacija vyksta sunkiai ar užsitęsia, šie nepalankūs veiksniai gali sutrukdyti emocinę asmens pusiausvyrą, o tai gali sukelti depresiją, stresus, neurozes, įvairias psichines ligas ir netgi socialines patologijas (nusikalstamumą, alkoholį, savižudybes).
E.Grinienė (1998) tvirtino, kad adaptacijos eiga ir trukmė priklauso nuo tų pačių aplinkybių, kaip ir ankstesnėse socializacijos pakopose (auklėjimo šeimoje, nėštumo, gimdymo eigos), taip pat nuo fizinio vaiko išsivystymo, sveikatos, biologinės ir mokyklinės brandos, lyties ir kitų veiksnių. E. Grinienė pateikė ir kitą įdomų faktą: adaptacijos eiga visose socializacijos pakopose būna panaši, t.y. jeigu adaptacija lopšelyje – darželyje buvo sunki, sunki ji bus ir pradėjus lankyti mokyklą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-02-13
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis13.07 KB
AutoriusGema
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasKlepšys
Švietimo institucijaKauno kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Mokiniu adaptacijos mokykloje sunkumai ir ju priezastys bei sprendimu budai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Kauno kolegija / 1 Klasė/kursas
  • Klepšys
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą