Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Suaugusiųjų paskatinimai ir bausmės ugdant vaikus šeimoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Suaugusiųjų paskatinimai ir bausmės ugdant vaikus šeimoje

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526
Aprašymas

Įvadas. Tikslas - parodyti vaikų skatinimo taikymo plėtotę Lietuvos šeimoje. Tėvų ir vaikų santykių raida lietuviškoje šeimoje. Elgesio stimuliavimo metodų samprata. Elgesio stimuliavimo problema. Skatinimas. Lenktyniavimas. Smerkimas. Viešoji nuomonė. Skatinimas ar bausmė? Ištakos ir raida. Skatinimo ir bausmės priešprieša šeimoje. Tyrimo "Suaugusiųjų paskatinimai ir bausmės ugdant vaikus šeimoje" rezultatų analizė. Tyrimo metodika ir organizavimas. Tyrimo rezultatai. Išvados.

Ištrauka

Visa, kas pasiekiama dresavimu, spaudimu, prievarta – netvirta, netikra, nepatikima.
J. Korsakas
Dėl skatinimo ir bausmių taikymo nuo seno vyksta diskusijos. Ypač daug minčių šiuo aspektu aptinkama XX a. pradžioje, kai besikuriant Lietuvos mokyklai imta plačiai diskutuoti apie apskritai visų metodų taikymą. Savas mintis apie stimuliacinius metodus pateikia visuomenės veikėjai, švietėjai, istorikai, pedagogai praktikai ir pirmieji mokslininkai (A. Olizarovijus, M. Valančius, M. Pečkauskaitė, J. Mičiulis, K. Raičinskis, J. Vabalas-Gudaitis ir kt.). Buvo diskutuojama dėl šių metodų svarbos, be to, rūpėjo ir tai, kaip reikia juos taikyti, kad būtų pasiektas numatytas auklėjamasis tikslas.
Po Antrojo pasaulinio karo dėmesys šiai problematikai kiek atslūgo, tačiau ir tada šie klausimai buvo gvildenama bent pedagoginėje literatūroje, skirtoje tėvams, o ten išsakytas požiūris į bausmes buvo įtakotas tuometinių TSRS pedagogų teorinių ir empirinių tyrinėjimų. Vėliau skatinimo ir bausmių taikymą imta tirti nuodugniau. Tačiau šiose studijose stokojama išsamesnės skatinimo ir bausmių raidos aptarties.
Ugdymo būdas daro įtaką asmenybei (jos charakteriui, savęs vertinimui, kai kurioms vertybėms ir nuostatoms), todėl numatant mokykloje ir namie taikomų ugdymo būdų sąveikos rezultatus bei pagrindžiant asmenybės ugdymo mokykloje metodus, būtina žinoti, kokios ugdymo patirties įgyjama namuose ir koks vaiko požiūris į ją.
Ugdymo pobūdį namuose lemia ne tik konkreti šeimos ugdymo "filosofija", kuri gali būti paveldima iš tėvų arba susikuriama, bet ir tapusi įpročiu nereflektuojama praktika. Kita vertus, tiek šeimos ugdymo filosofijai, tiek praktikai turi įtakos bendresni kultūriniai ugdymo modeliai. Jie domina antropologus ir kultūros psichologus kaip asmenybės ir tam tikro visuomenės tipo formavimosi prielaida.
Darbo tikslas - parodyti vaikų skatinimo taikymo plėtotę Lietuvos šeimoje. Siekiant atskleisti numatytą tikslą, darbe atskleidžiami šių metodų tyrinėjimo lygmenys atskirose epochose, nustatyta, kaip istorijos eigoje kito skatinimo reikšmės ugdant asmenybę suvokimas, kaip keitėsi jų spektras bei kaip formavosi skatinimo taikymo reikalavimai.
Darbo uždaviniai:
1. Pateikti elgesio skatinimo metodų sampratą bei raidą;
2. Atskleisti vaikų elgesio skatinimo lietuvių šeimoje privalumus lyginant šį ugdymo metodą su bausmėmis;
3. Atlikti tyrimo "Suaugusiųjų paskatinimai ugdant vaikus šeimoje" rezultatų analizę;
4. Remiantis atlikto tyrimo rezultatų analizės duomenimis pateikti išvadas bei pasiūlymus nagrinėta tema.

Lietuvio valstiečio šeimoje, kur visi kartu gyveno ir dirbo, bendravimo sąlygos buvo savitos. Tuomet bendravo natūraliai ir intensyviau. Tėvų darbas, jų gyvenimo būdas, elgesys bei santykiai su išoriniu pasauliu vaikams buvo vienintelis etalonas ir pavyzdys. Valstiečio sūnūs iš mažų dienų nesąmoningai ir sąmoningai kasdien mokėsi elementarių tiesų apie žemės dirbimą, gyvulių priežiūrą, statybas ir kitus ūkio darbus. Motina dukroms rodė pavyzdį, kaip tvarkyti namų ūkį, prižiūrėti ir gydyti vaikus. Tai labai stiprino tėvų bei vaikų ryšį ir kėlė tėvų autoritetą, nes kitokį gyvenimo būdą ar gyvenimo kelią galėjo rinktis tik nedaugelis.
Labai glaudžiai bendravo vaikai. Šeimos daugiausia buvo didelės. Vaikai prižiūrėjo vieni kitus, auklėjo, vyresnieji aiškino jaunesniesiems pasaulį ir atliekamus darbus taip, kaip patys suprato, o jaunesnieji mėgdžiojo vyresniuosius. Bendraujant lavėjo valia, atidumas ir drausmingumas. Artimas ryšys siejo vaikus ir su seneliais, nes beveik visi gyveno kartu.
Šiandien situacija iš esmės pasikeitusi. Šimtmečiais gyvavęs gyvenimo būdas subyrėjo, šeimos narių santykiai tapo epizodiški, ne tokie glaudūs. Atitolo tėvų ir vaikų darbo (mokslo) vieta. Tėvai vis rečiau gali dirbti drauge su vaikais, pabendrauti. Šeima dažnai neturi progos susitikti net prie valgomojo stalo. Anksčiau bendras stalas buvo vienas iš svarbiausių šeimos atributų, o dabar visi maitinasi ne vienu laiku, skirtingose vietose. Vieną ar du vaikus auginančios šeimos nesudaro galimybių vaikams ir tarpusavy bendrauti. Dabar ir seneliai gyvena atskirai. Taigi individo socializacijos krūvį iš šeimos perima darželiai, mokykla, bendraamžių grupės, darbo kolektyvas. Visi šeimynykščiai gauna papildomą psichologinį krūvį, kuris didina jų nervinę tarpusavio įtampą, skatina nutolimą. Tokiomis sąlygomis ryškėja socialinis psichologinis barjeras tarp tėvų ir vaikų. Šeimos darną, gerus tarpusavio santykius lemia daugiau vidiniai veiksniai, šeimos narių santykių kokybė, jų turinys, individų asmeninės savybės ir suderinamumas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-02-11
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis22 puslapiai 
Literatūros šaltiniai9
Dydis68.73 KB
AutoriusEdita
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasS. Dapkienė
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasEdukologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Suaugusiuju paskatinimai ir bausmes ugdant vaikus seimoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 22 puslapiai 
  • Šiaulių Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • S. Dapkienė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą