Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Lietuvos ir Prancūzijos švietimo politika
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvos ir Prancūzijos švietimo politika

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Tikslas: Išanalizuoti Lietuvos ir Prancūzijos Švietimo politiką. Išanalizuoti Prancūzijos Švietimo politiką. Išanalizuoti Lietuvos Švietimo politiką. Lietuvos Švietimo politikos problemos. Išvados.

Ištrauka

Lietuvos Respublika – valstybė Europos geografiniame viduryje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje. Lietuvos Respublika yra daugiapartinė parlamentinė demokratija. Valdymo sistema: parlamentinė respublika. Valstybės vadovas – prezidentas, renkamas tiesioginiuose rinkimuose penkerių metų kadencijai.
Lietuvos apskritys Lietuvos teritorija suskirstyta į 10 apskričių, kuriose vykdomas iš dalies decentralizuotas valstybės valdymas. Savivalda užtikrinama 60 savivaldybių – 9 miestų, 43 rajonų ir 8 naujai sudarytos 2001 metais. Savivaldybės suskaidytos į 546 seniūnijas.
Pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos gyventojų skaičius mažėja. 2009 m. duomenimis, natūralusis gyventojų prieaugis Lietuvoje yra -0,279% (2009 m.). Maždaug 99,6 % vyresnių nei 15 metų gyventojų yra raštingi. 2009 m. duomenimis, 67 % žmonių gyvena miestuose, bet šis procentas po truputį mažėja. Tautinė Lietuvos gyventojų sudėtis (2009 m. Statistikos Departamento apskaičiavimai): lietuviai – 84 % (2815,7 tūkstančiai); lenkai – 6,1 % (205,5 tūkst.); rusai – 4,9 % (165,1 tūkst.); baltarusiai – 1,1 % (36,1 tūkst.); ukrainiečiai – 0,6 % (20 tūkst.); vokiečiai - 0,1 % (3,1 tūkst.); žydai – 0,1 % (3 tūkst.); totoriai - 0,1 % (2,5 tūkst.); latviai – 0,1 % (2,2 tūkst.); romai - 0,1 % (2,3 tūkst.); kitų tautybių žmonės - 0,2 % (7,6 tūkst.).
Pasak 2001 m. surašymo, iš 577 tūkst. ne lietuvių tautybės gyventojų, 356 tūkst. moka lietuvių kalbą. Didžiausią jų dalį sudaro lenkai, rusai ir baltarusiai. Rusų kalbą iš viso moka 68 % Lietuvos gyventojų, anglų – 17 % (mieste – 21 %, kaime – 9 %), lenkų – 14,6 %, vokiečių – 8 %, prancūzų – 2 %. Rusų kalbą moka 64 % lietuvių ir 77 % lenkų.
2001 m. surašyme 83,6 % deklaravo kokį nors tikėjimą, 8,3 % teigė esą netikintys ir 8,1 % nenurodė arba negalėjo atsakyti. Tikinčiųjų pasiskirstymas pagal religiją: Romos katalikai - 79,0 % (2 752,5 tūkstančiai); Stačiatikiai - 4,1 % (141,8 tūkst.); Sentikiai - 0,8 % (27,1 tūkst.); Evangelikai liuteronai - 0,6 % (19,6 tūkst.); Evangelikai reformatai - 0,2 % (7,1 tūkst.); Jehovos liudytojai - 0,1 % (3,5 tūkst.); Musulmonai sunitai - 0,1 % (2,9 tūkst.); Charizmatai - 0,06 % (2,2 tūkst.); Sekmininkai - 0,04 % (1,3 tūkst.); Judėjai - 0,04 % (1,3 tūkst.); Senojo baltų tikėjimo - 0,04 % (1,3 tūkst.); Kitų tikybų 0,3 % (11 tūkst.).

Oficialus pavadinimas - Prancūzijos Respublika; pavadinimas "France" kilo iš germanų genčių frankų. Prancūzija – šalis Vakarų Europoje, turinti užjūrio teritorijų visame pasaulyje. Prancūzija suskirstyta į 22 žemyninės Prancūzijos regionus ir 4 užjūrio regionus; regionus sudaro 100 departamentų. Prancūzijos žemyninė dalis, kuri savo teritorijos forma primena šešiakampį, yra 551 695 km², su visomis užjūrio valdomis - 674 843 km². Prancūzijos krantus skalauja Viduržemio jūra pietryčiuose ir Atlanto vandenynas vakaruose.
Prancūzijos sostinė — Paryžius. Jam daugiau kaip du tūkstančiai metų; miesto pavadinimas kildinamas iš čia gyvenusios galų genties - fariziejų. Dabar tai vienas gražiausių ir didžiausių pasaulio miestų, labai svarbus pasaulio ir Europos politikos, prekybos ir kultūros centras. Be 200 tarptautinių organizacijų, Paryžiuje įsikūręs ir Jungtinių Tautų mokslo ir kultūros centras UNESCO. Sostinėje sutelkta didelė Prancūzijos pramonės dalis, jai tenka apie pusę prekybos apyvartos. Tai vienas didžiausių pasaulio aviacijos, Europos laivybos, geležinkelio mazgų. Mieste veikia metropolitenas su 300 stočių.
Valstybinė kalba– prancūzų. Šnekamosios kalbos proc. kalbančiųjų: prancūzų 90 (ir užsieniečiai), provansalų 3 - oksitanų ir gaskonų tarmės, vokiečių 2 - alemanų ir mozelio-frankų tarmės, bretonų 1, katalonų, baskų, flamandų. Prancūzų kalba priskiriama tarptautinio bendravimo kalboms, JTO darbo kalba; valstybine laiko 37 pasaulio šalys ir teritorijos, šneka per 120 mln. žmonių. . Daugiau kaip 90% gyventojų yra prancūzai. Jų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos romanų grupei. Pasienyje gyvena kitataučių. Didžiausios yra rytuose gyvenančių (1,4 mln.) elzasiečių ir Bretanės pusiasalyje — bretonų (1,2 mln.) grupės. Be to, Prancūzijoje yra 4,5 mln. užsie-niečių emigrantų. Beveik 77% žmonių gyvena miestuose ir miesteliuose. Pasak 2007 m. apklausos, 51 % Prancūzijos gyventojų yra katalikai, 31 % - agnostikai arba ateistai, 10 % - kitų religijų atstovai, 4 % - musulmonai, 3 % - protestantai, 1 % - budistai, 1 % - judėjai.
Prancūzijos ekonomika vertinama kaip ketvirta pagal dydį pasaulyje, po JAV, Japonijos ir Vokietijos. Pasaulio prekybos organizacijos duomenimis, Prancūzija pagal eksporto apimtis 2003 metais užėmė penktą vietą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-03-01
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai7
Dydis28.8 KB
AutoriusIlona
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasV. Raudys
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasPedagogikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuvos ir Prancuzijos svietimo politika [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Klaipėdos Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • V. Raudys
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą