Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Dailės terapiniai aspektai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Dailės terapiniai aspektai

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Dailės terapija. Meno terapijos istorija. Kas yra meno ir dailės terapija. Dailės terapiniai aspektai, poveikis. Užsiėmimai, jų rūšys, metodikos. Išvados.

Ištrauka

Menas - kaip viena seniausių žmogaus kūrybinės, emocinės, jausmų ir minčių saviraiškos priemonių, leidžia atskleisti suvokiamą ir nesuvokiamą žmogaus vidinę ir išorinę realybę. Šiuo požiūriu, menas tampa labai dėkinga erdve psichoterapiniams tikslams įgyvendinti.
Meno terapija suteikia galimybę sumažinti priešpriešą tarp to, kaip norėtumėme elgtis ir jaustis ir to, kaip mes elgiamės, norėdami įtikti kitiems žmonėms. Jos pagalba žmogus išdrįsta pasirodyti pasauliui toks, koks yra iš tikrųjų. Bent jau vaizduotėje žmogus atkuria tai, kas yra prarasta ar buvę praeityje. Meno terapijos užsiėmimų metu jis atsigręžia į nutrūkusius santykius ir pabendrauja su tuo, su kuo jis nebepalaiko ryšių, atkuria nemalonią, trikdančią sceną, įvykius, kurie neleidžia gyventi toliau. Žmogus gali saugiai vaizdais išreikšti tai, kas jį baugina. Taigi, meno terapijoje, svarbu ne tai, kas pavaizduota ar kaip pavaizduota, bet tai, kaip apie vaizdinį ar išgirstą muzikos kūrinį kalbama.

Terminą "meno terapija" 1938 metais įvedė anglų dailininkas Adrianas Hilas (angl. Adrian Hill), dirbdamas sanatorijoje su tuberkulioze sergančiais žmonėmis. Pirmą kartą apsilankęs sergančiųjų plaučių ligomis ligoninėje pajuto ten tvyrojusį liūdesį ir prislėgtą nuotaiką. Jis spontaniškai pasiūlė ligoniams piešti. Po kelių dienų dailininkas pastebėjo, kad piešimo procesas ligoniams suteikia daug džiaugsmo, netgi skatina gijimo procesus.
Palaipsniui šis terminas pradėtas taikyti labai plačiai - visiems užsiėmimams, kurių metu buvo naudojamos meno priemonės, ligoninėse, psichinės sveikatos centruose.
Dailės terapija atskirai nuo terapijos kitomis meno rūšimis išsivystė po kelių metų JAV. Dailės terapijos pradininke šioje šalyje laikoma Margarita Naumberg (angl. Margaret Naumburg), pedagogė ir psichoterapeutė, pirmųjų knygų apie meno terapiją autorė, įkūrusi "The Walden School" - mokyklą, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas vaikų saviraiškai ir kūrybiškumo skatinimui.


Meno terapija – tai kelių meno sričių simbiozė, kaip dailės ir muzikos, muzikos ir šokio, muzikos ir psichodramos. Saviraiška - viena svarbiausių mūsų žmogiškosios esmės paieškos ir atsiskleidimo prielaida, priemonė ir sąlyga. Dažniausiai išskiriamos šios meno terapijos rūšys:
• muzikos terapija,
• dailės terapija,
• šokio terapija,
• dramos terapija,
• poezijos terapija,
• užimtumo (pramogų) terapija.

Dailės terapija yra dailės ir kitų vaizdinių priemonių naudojimas gydymo, ugdymo, prevencijos ir reabilitacijos programose: tai laisvas ir spontaniškas dalyvavimas dailės kūrybos procese be jokių išankstinių nuostatų: imantis šios veiklos nereikia mokėti piešti! Užsiėmimo metu vyksta nenuspėjamas žaidimas su dailės priemonėmis ir technikomis siekiant ne sukurti vertingą darbą, o pažinti save.
Per dailės terapiją lavinamos savo stipriosios savybės bei asmeninio bendravimo stiliaus pažinimas dailės priemonių pagalba. Asmenybės pažinimo ir tobulinimo užduotys – tai specialiai parengtos kūrybinius impulsus atpalaiduojančios ir kūrybingumą skatinančios užduotys. Jų atlikimo metu akcentuojami patirties įgijimo, įsisąmoninimo ir laisvo eksperimentavimo procesai. Norint dalyvauti dailės terapijos užsiėmimuose nereikalingas dailės išsilavinimas. Ši terapija - tai kūrybinis procesas, kuriame dailės priemonės naudojamos saviraiškai, savivokai ir savistabai vystyti, šalia esant kvalifikuotam specialistui, dailės terapeutui. Dailės terapijos proceso esminis tikslas yra suteikti galimybes piešiančiajam pajusti asmenybės pokyčius ir augimą, išreikšti teigiamas ir neigiamas emocijas, taikant dailės raiškos priemones saugioje ir palaikančioje aplinkoje. Kaip teigė anksčiau minėta garsi amerikietė dailės terapeutė M.Naumberg, dailės terapija - tai procesas grindžiamas prielaida, kad esmingiausios mintys ir emocijos, kylančios iš pasąmonės, išreiškiamos veikiau vaizdais, o ne žodžiais. Tai galimybė prabilti spalvomis popieriaus lape, net tada, kai labai sunku, todėl tai ypatingai gera priemonė padėti žmonėms turintiems bendravimo negalią.
Šiuo metu pasaulyje ir Lietuvoje dailės terapijos metodai taikomi dirbant ne tik su specialiųjų poreikių turinčiais asmenimis, o ir su vaikais (būtent vaikai, greičiau nupieš, pavaizduos, nei pasakys žodžiais kaip jaučiasi) ir suaugusiais, norinčiais plačiau išskleisti savo kūrybines galias, kurie nori išsiugdyti tam tikrus įgūdžius, atsiverti naujovėms, pokyčiams, patirti saviraiškos ir bendravimo su savimi, kitu, bei pasauliu džiaugsmą, auginti savyje emocinio intelekto koeficientą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-05-20
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai12
Dydis17.59 KB
Autoriusblackie
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2009 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/Dėstytojasdoc.dr. R. Vismantienė
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasMenų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Dailes terapiniai aspektai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Klaipėdos Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • doc.dr. R. Vismantienė
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą