Apibūdink pedagogiką kaip mokslą ir meną, nusakyk jos vietą ir reikšmę pedagogo profesinėje veikloje. Palygink bendrąją pedagogiką su kitais mokslais (filosofija, psichologija, logika). Mokinių pažinimas kaip mokinio ugdymo išeities pozicija. Tyrimo metodai. Apibūdink, kokiais metodais ir kaip tirsi tam tikro amžiaus mokinį. Duomenų apie mokinį panaudojimas ugdant. Ugdymo tikslų problema pedagoginės minties raidoje, švietimo reformos dokumentuose. Ugdymo idealusis tikslas – visapusiškos asmenybės formavimas. Sudėtinės ugdymo dalys. Asmenybės raida ir ugdymas. Trys vaiko vystymąsi lemiantys veiksniai. Kokiam veiksniui teikti pirmenybę, kodėl? Ugdymas kaip procesas, jo daugiamatiškumas. Ugdymo veiksniai ir veikėjai. Pedagogo profesijos esmė, profesiograma, specifika. Mokytojo pašaukimas ir meistriškumas kaip sėkmingo mokinių ugdymo pagrindas, jo vaidmuo reformuojant švietimą Lietuvoje. Mokymo procesas, jo esmė, etapai. Svarbiausios sąvokos – žinios, įgūdžiai, mokėjimai, vertybės. Mokymas ir mokymasis. Mokymo proceso modelis. Mokymo tikslų trys lygmenys. Mokymo tikslo, turinio ir metodo vienovė. Per pedagoginę praktiką kuriems tikslams įgyvendinti pamokoje daugiausia skyrėte dėmesio? Mokymo principai. Diferencijuoto mokymo problema. Išorinė ir vidinė diferenciacija, kuriuo principu grindžiame diferencijuotą mokymą, kodėl. Per praktiką taikytos diferencijuoto mokymo formos. Trys mokymo organizavimo formos, jų pranašumai ir trūkumai. Pamokų tipai, struktūra. Mokinių sudominimo būdai per praktiką mokykloje. Kūrybiška ir tradicinė pamoka, jų lyginimas. Stebėtų pamokų mokykloje analizė. Mokinių aktyvumo skatinimas tradiciniais ir naujausiais metodais. Aktyvaus mokymo metodai. Grupinis mokymas, projektai, minčių lietus ir kiti metodai (per praktiką įgyta metodų taikymo patirtis). Klausimų atsakymų (pokalbio) mokymo metodas. Pokalbio rūšys, taikymas. Klausimų 5 kategorijos (tipai). Kokius klausimų tipus mokytojai ir jūs dažniausiai naudojote praktikoje? Ugdymo turinys, jo raida ir pertvarkymo kryptys, reformuojant švietimą Lietuvoje. Mokymo planas, programos (individualios, modifikuotos, integruotos, kompleksinės, koncentrinės, linijinės). Mokinių rezultatų tikrinimo ir vertinimo funkcijos, principai, metodai. Ideografinė vertinimo sistema pradinėse klasėse. Asmeninio požiūrio į vertinimą raiška per praktiką. Teigiamo požiūrio į mokymąsi ugdymas. Mokymosi motyvacija. Kuriuos mokinių skatinimo būdus naudojote praktikoje. Mokinių nepažangumo socialinės, psichologinės ir pedagoginės priežastys. Papildomas ugdymas, jo uždaviniai, organizavimas. Nepamokinės mokinių veiklos organizavimo tendencijos reformuojant švietimą Lietuvoje. Kokios nepamokinio darbo formos dominavo jūsų mokykloje? Tautinis auklėjimas teoriniame ir istoriniame kontekste. A. Maceina apie tautinį auklėjimą. Kokie tautinės kultūros elementai atsispindi mokymo turinyje ir šiuolaikinėje mokyklos praktikoje. Svarbiausios Lietuvos švietimo reformos kryptys, tikslai, principai. Profilinis mokymas. Mokykla - socialinio ugdymo institucija. Mokyklos tikslai, funkcijos. Ugdymo planas. Auklėjimas - vertybių ugdymas. Auklėjimo specifika ir veiksniai. Mokymo ir auklėjimo vienovė. Auklėjimo principai. Dorinis auklėjimas - ugdymo pagrindas. Dorinių vertybių ugdymo psichologiniai–pedagoginiai pagrindai. Mokinių saviugda. Savimonė. Pedagogo vadovavimas saviugdai. Ugdymas kaip mokytojo ir mokinių sąveika. Ugdomosios bendravimo galimybės. Mokymas bendradarbiaujant. Auklėjimo metodai. Palygink mokymo ir auklėjimo metodus. Etinio pokalbio metodas, jo uždaviniai, struktūra, tematika, pedagoginės veiksmingumo sąlygos (iš praktikos). Klasės auklėtojas, jo veiklos sritys. Darbo su klasės bendruomene tikslai ir būdai. Mokyklos ir šeimos trys bendradarbiavimo formos. Vaiko ugdymo šeimoje pedagoginės sąlygos. Papildomas ugdymas, jo rūšys. Mokinių organizacijos, jų raida ir vaidmuo reformuojant švietimą.
56.45 KB
