Įvadas. Žmogiškųjų išteklių mokymas(is)ir ugdymas. Mokymosi būdai. Ugdymas – profesinis tobulinimasis ir kvalifikacijos kėlimas. Švietimo plėtotė Lietuvoje. Besimokančios organizacijos bruožai. Žmogiškųjų išteklių didėjimo tendencijos Lietuvoje. Efektyvios švietimo naujovės Lietuvoje. Žmogiškųjų išteklių funkcijos. Lietuvoje tradicinė ekonomika virsta žinių ekonomika. Žmogiškųjų išteklių mokymo(si) organizavimo problemos ir kryptys. Išvados.