Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Pradinukų fizinis ugdymas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pradinukų fizinis ugdymas

  
 
 
1234
Aprašymas

Jaunesnysis mokyklinis amžius. Fiziologiniai ir psichiniai procesai. Pradinukų mankštinimasis. Fizinis ugdymas. Kūno kultūros pamokos. Judėjimo veikla. Kūno kultūros pertraukėlės. Judriosios pertraukos. Aktyvus poilsis.

Ištrauka

Jaunesnysis mokyklinis amžius – tai brangus ir negrįžtamai prabėgantis laikas, kai vaikai sparčiai auga, bręsta fiziškai ir psichiškai. Šiuo laikotarpiu vaikai itin imlūs, smalsūs, norintys pažinti visą pasaulį ir save.
Pirmokų galvos smegenų struktūros gana subrendusios, bet nerviniai elementai ir ypač jų ryšiai intensyviai formuojasi per visą pradinio mokymosi laikotarpį. Žinoma, kad didžiųjų pusrutulių žievė slopina žemiau esančias smegenų dalis. Kuo mažiau išsivysčiusi žievė, tuo jos įtaka mažesnė. Pirmokų ir antrokų požievio struktūros dar labai aktyvios ir todėl jų emocijos ryškesnės, jausmai intensyvesni negu suaugusiųjų. Deja, emocinis nestabilumas apsunkina tikslingą veiklą, motorinį mokymąsi. Jau nuo mokymosi pradžios ima sparčiai formuotis tokie svarbūs psichikos bruožai, kaip savaveiksmiškumas, gebėjimas analizuoti ir vertinti savo veiksmus, sąmoningumas. Šie psichikos bruožai lemia svarbiausių psichinių procesų (suvokimo, dėmesio, vaizduotės, atminties ir mąstymo) tolimesnę raidą. Kaip juos veiksmingiau plėtoti per kūno kultūros pamokas?
Fiziologiniai ir psichiniai procesai glaudžiai persipynę – galėtume pedagogiškai kryptingai mankštinimosi metu vienaip ar kitaip juos plėtoti. Yra duomenų, jog geriausiai pradinukų psichiką veikia bėgimas ir šuoliai, bet tik tada, kai mokiniui tenka greitai susiorientuoti erdvėje, t.y. demonstruoti vikrumą, sumanumą. Efektyvūs ir pratimai su daiktais, kai reikalaujama tikslių ir suderintų judesių. Taigi, lavindami vikrumą gerintume ne tik fizinę, bet ir protinę pradinukų raidą.
Pradinukų mankštinimosi sėkmę daugiausia lemia poreikis judėti. Tačiau ir jis ne visada gelbsti. Antai domėjimasis reglamentuota kūno kultūros pamoka gali mažėti jau pradinėse klasėse. Paprastai mokinys trokšta malonumo, teigiamų emocijų. Čia pedagogas gali tapti net kliūtimi: suplanavęs fizinio ugdymo tikslus ir uždavinius, jis neretai priverstas tenkintis gana neišvaizdžia pamokos aplinka. Sunku išvengti mokytojo ir ugdytinių tikslų tam tikro neatitikimo. Tai verčia aktyvinti mokinį, tvirtinti jo mokymosi motyvaciją, didinti savaveiksmiškumą, ugdyti valią, darbštumą, dėmesingumą.
Fizinis ugdymas – viena iš sudedamųjų visapusiškos asmenybės ugdymo dalių. Jis susijęs su vaiko gyvenimu, veikla, darbu, mityba ir net nuotaika. Tik kasdien mankštindamasis, mokinys gali išvengti hipokinezės (nepakankamo judėjimo aktyvumo) ir jos neigiamų pasekmių: biologinių, psichofizinių ir socialinių funkcijų disharmonijos. Įsidėmėtina, kad mankštinimosi pertrūkiai atsiranda ne tiek dėl laiko stygiaus ar prastos materialinės bazės (deja tą dažniausiai ir matom), kiek dėl neišlavinto pomėgio. Užtat svarbu išugdyti mokinių požiūrį į fizinį aktyvumą, toliau tinkamai plėtoti įgimtą biologinį poreikį judėti.
Skatinant vaiko fizinį aktyvumą, didelė atsakomybė tenka tėvams. Juk miesto moksleiviai beveik nedirba jokio fizinio darbo. Ir vienintelė priemonė, padedanti jiems augti sveikiems ir stipriems, - tai sportas, fiziniai pratimai ir mankšta. Turistinių žygių tradicijos, visos šeimos narių mankštinimasis būtų gera parama mokyklos kūno kultūros mokytojams ugdant vaikų fizinį aktyvumą.
Svarbiausia fizinio ugdymo forma – kūno kultūros pamokos. Čia glūdi kasdienio mankštinimosi ištakos: ugdytiniai mokomi mankštinimosi metodikų, iš jų reikalaujama, kad gerėtų fizinio pasirengimo rodikliai, vaikams skiriamos namų užduotys. Nustatyta, kad kasdien atliekami pratimai skatina vaiko augimą. Sistemingai atliekančių fizinius pratimus ir sportuojančių vaikų svorio, ūgio, krūtinės apimties, plaučių gyvybinio tūrio ir raumenų jėgos padidėjimas per metus pranoksta tam amžiui būdingus atitinkamus duomenis. Atliekant dinaminius (plaukimo, laipiojimo, šliaužimo) fizinius pratimus, sparčiai auga raumenynas, didėja raumenų jėga, vystosi ištvermė. Mąstymas, kalba, atmintis, vaizduotė, emocijos dažniau formuojami žaidžiant siužetinius ir vaidybinius žaidimus, bet vaikas jau moka skirti darbą nuo žaidimo. Pakankamai išsivysto ir pradeda vyrauti antroji signalinė sistema (kalba). Gerai lavėja mėgdžiojimo ir kartojimo refleksai. Vyrauja nevalingas dėmesys, tačiau šio amžiaus vaikai jau sugeba sutelkti dėmesį į vieną daiktą, į vieną užduotį.
Judėjimo veikla padeda vystyti sąlyginius refleksus, kurie savo ruožtu yra mokymosi pagrindas. Net ir trumpalaikė mankšta pagyvina sulėtėjusią organizmo veiklą, mankština raumenis. Norint pagerinti galvos smegenų darbą reikia kartu ugdyti visas organizmo sistemų funkcijas. Ž.Ž.Ruso rašė, jog norint išlavinti mokinio protą, reikia tobulinti jo kūną ir jėgą, kuria remiasi protas, saugoti sveikatą, siekti stiprybės.
Esant menkam protiniam darbingumui, mokymuisi sugaištama daug laiko, mažiau laiko lieka laisvalaikiui, aktyviam poilsiui. Dėl to darbingumas dar labiau sumažėja.
Pagrindines protinio darbingumo gerinimo kūno kultūros formas galima būtų suskirstyti taip:
- trumpalaikės kūno kultūros pertraukėlės mokymosi metu;
- judriosios pertraukos po pamokos arba namų darbų;
- aktyvus poilsis laisvalaikiu.
Kūno kultūros pertraukėlės. Pamokų metu mokykloje ar ruošiant pamokas namuose daromos trumpalaikės 1 – 3 min. kūno kultūros pertraukėlės. Atliekami pratimai pašalina nejudrios pozos įtempimą, suaktyvina organizmo sistemų veiklą, mankština pavargusius raumenis (pvz., po rašymo – pirštus, plaštaką).
Pertraukėlės gaili būti labai įvairios. Tai priklauso nuo pamokos specifikos, turinio, darbo sąlygų. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-10-27
DalykasPedagogikos rašinys
KategorijaPedagogika
TipasRašiniai
Apimtis3 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis11.46 KB
Autoriusandzrasute
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pradinuku fizinis ugdymas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Rašiniai
  • 3 puslapiai 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 1 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą