Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Pedagogų socialinės kompetencijos ugdymas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pedagogų socialinės kompetencijos ugdymas

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637383940414243444546474849
Aprašymas

Pedagogų socialinės kompetencijos svarba profesinėje veikloje. Pedagogų socialinės kompetencijos ypatumai pradinėje mokykloje. Pedagogų vertybinės nuostatos. Gebėjimas pažinti mokinį bei socialinę aplinką. Bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių plėtojimas. Svarbiausi pedagogo asmenybės bruožai. Pedagogų kvalifikacijos ir socialinės kompetencijos tobulinimas. Pedagogų socialinės kompetencijos ugdymo empirinis tyrimas. Tyrimo organizavimas. Tyrimo rezultatai ir analizė. Pedagogų nuomonė apie socialinės kompetencijos ugdymo ypatumus pradinėje mokykloje. Mokyklos vadovo požiūris į pedagogų socialinę kompetenciją ir jos plėtojimo galimybes. Išvados.

Ištrauka

Švietimo reformos Lietuvoje eiga parodė, kad svarbiausia jos sėkmės prielaida yra pedagogų dalykinė, pedagoginė, bei vadybinė kompetencija. Pradinė mokykla, būdama viena pirmųjų ugdymo pakopų, apima neilgą, tačiau ypač reikšmingą laikotarpį žmogaus ugdymo sistemoje. Šioje pakopoje klojami sveikos, aktyvios, kūrybingos asmenybės, turinčios elementarius raštingumo, socialinius, informacinius veiklos gebėjimus bei vertybinių nuostatų pagrindus, pamatai. Šio svarbaus uždavinio įgyvendinimas kelia konkrečius reikalavimus mokyklai, mokytojui, jo profesinei kompetencijai. Šmitienė, Braslauskienė (2003) teigia, kad būtina greta dalykinės kompetencijos turėti socialinę kompetenciją, tobulinti gebėjimus plėsti dalykines žinias bei įgūdžius, tobulinti gebėjimus naudotis įvairiomis informacinėmis technologijomis. Pradinėje mokykloje turi būti siekiama plėtoti kiekvieno moksleivio asmenines kompetencijas, atsižvelgiant į ugdytinio patirtį, sociokultūrinę aplinką, šiandienos aktualijas, visuomeninius poreikius.
Praėjus beveik dešimtmečiui po pradėtos fundamentalios švietimo reformos Lietuvos pradinio ugdymo srityje įvyko nemažai pokyčių. Pasikeitė mažų vaikų ugdyme organizavimo modelis. Ugdymo turinys, formos, metodai, panašėja į Vakarų pasaulio demokratinėse šalyse taikomas ugdymo formas ir metodus. Lėtai keičiasi ir pedagogų nuostatos, jų sąveikos su vaikais pobūdis, normos bei tendencijos.
Šmitienė, Braslauskienė (2003) išskiria šias pradinių klasių mokytojo socialinės kompetencijos raiškos dimesijas: bendravimas, bendradarbiavimas, veiklumas (iniciatyvumas), gebėjimas adekvačiai pažinti mokinį bei socialinę aplinką, asmeninės savybės (tolerancija, sąžiningumas, teisingumas, savikritiškumas ir kt.), saviugdą, atvirumą pokyčiams.
Socialinis ugdymas, socialinė aplinka, pedagogo - gamybos priemonės, naujos technologijos, įstatymai ir kt. - be galo dinamiška sfera, kurios neįvertinti pedagogas neturėtų. Teresevičienės, Tandzegolskienės (2001) pateiktais duomenimis, pedagogams svarbiausi pagarbos ir įvertinimo, socialiniai ir saviraiškos poreikiai. Kvieskienės (2003) pažymi, socializacijos teorijos nagrinëja šias penkias pagrindines paradigmas. Cituodami autorius išskiriame žymiausius pasaulio ir Lietuvos mokslininkus, nagrinėjančius šias problemas:
- pažintinį ugdymą: J. Piaget (1960); B. Bitinas (2000); Vl. Rajeckas (1997);
- moralinį ir asmeninį identiteto įsigijimą bendraujant šeimoje: Z. Freud (1944), Z. Bajoriūnas (1997), R. Grigas (1996), J. Uzdila (1993);
- savęs sukūrimą, socialinio ir meninio identiteto įtvirtinimą.: G. H. Mead (1950), J. Laužackas (1997), J. Vaitkevičius (1995), A. Gaižutis (1998), V. Matonis (1991);
- vaiko gerovę ir socialinės veiklos profesionalizaciją - G. Kvieskienė (2003);
- moralinių kategorijų ir socialinių grupių vertybių internalizaciją: E. Durkheim (1895), M. Barkauskaitė (1998), I. Leliugienė (1997);
- socialinių nuostatų visose aplinkose ugdymą, vyraujant žodinei komunikacijai, kartu su socialinės pedagoginės aplinkos analize ir interpretacija: B. Bernstein (1979), A. Juodaitytė (2002), G. Kvieskienė (2000).
Socialinis ugdymas neatsiejamas nuo pedagogo profesinio pasirengimo kokybės, žinių, įgūdžių, praktinių gebėjimų sudaryti optimalias sąlygas ugdyti dažnai labai skirtingų gebėjimų vaikus. Ugdymo struktūroje svarbią vietą užima mokytojo asmenybė, socialinė aplinka, vertybinės nuostatos, požiūriai.
Švietimas kelia uždavinius kiekvienam žmogui - ne tik dabar norinčiam sėkmingai gyventi ir dirbti, bet ir sėkmingai prisitaikyti prie ateities pokyčių. Socialinė kompetencija apima visas elgesio formas, kurias reikia puikiai išmanyti norint efektyviai ir konstruktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, prireikus spręsti konfliktus ir problemas. Tai gebėjimas efektyviai bendrauti dviese ir grupėse, tiek visuomeniniame, tiek asmeniniame gyvenime. Tai viena iš pagrindinių kompetencijų, kuri turėtų būti pasiekiama per privalomą ugdymą ir mokymą. Svarbiausias uždavinys yra ugdyti pedagogų socialinę kompetenciją, suteikiant galimybę pedagogams tobulinti savo kvalifikaciją pedagoginės, psichologinės, socialinės pagalbos teikimo srityse, suteikiant galimybę pedagogams ieškoti naujovių, pasidalyti gerąja praktinio darbo patirtimi su kolegomis.

Darbo tikslas – atskleisti pedagogų socialinės kompetencijos ugdymo ypatumus pradinėje mokykloje.

Užsibrėžtam tikslui pasiekti iškėlėme šiuos uždavinius:

1. Išsiaiškinti profesinės kompetencijos, socialinės kompetencijos sampratas ir socialinės kompetencijos svarbą pedagogų profesinėje veikloje.
2. Nustatyti pedagogų socialinės kompetencijos ugdymo ypatumus pradinėje mokykloje.
3. Išsiaiškinti, kaip pedagogai suvokia socialines kompetencijas, kaip vertina jų reikšmingumą.
4. Išanalizuoti įstaigos vadovo požiūrį į pedagogų socialinės kompetencijos plėtojimo galimybes.

Tyrimo objektas – pedagogo socialinė kompetencija.


Darbo metodai :
1. Mokslinės literatūros analizė: atliekama apibūdinant kompetencijos, profesinės kompetencijos, socialinės kompetencijos sampratas, jų teorinius pagrindus.
2. Anketinė apklausa: standartizuotos apklausos būdu sudaryti sąlygas pedagogams išreikšti savo nuomonę apie socialinę kompetenciją, jos poreikį, svarbą, socialinės kompetencijos ugdymo ypatumus pradinėje mokykloje.
3. Pokalbio – interviu metodas: pokalbio - interviu metodu buvo siekiama išsiaiškinti mokyklos vadovo nuomonę apie pedagogų socialinę kompetenciją ir galimybes ją tobulinti.
4. Statistinė kiekybinė ir kokybinė duomenų analizė. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-01-10
DalykasPedagogikos diplominis darbas
KategorijaPedagogika
TipasDiplominiai darbai
Apimtis47 puslapiai 
Literatūros šaltiniai45
Dydis131.31 KB
AutoriusLaima
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasDoc. dr. R.Braslauskienė
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasPedagogikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pedagogu socialines kompetencijos ugdymas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 47 puslapiai 
  • Klaipėdos Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • Doc. dr. R.Braslauskienė
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą