Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Integruoto etnokultūrinio ugdymo II-III klasėje galimybės
   
   
   
-2
naudingas 0 / nenaudingas -2

Integruoto etnokultūrinio ugdymo II-III klasėje galimybės

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536373839404142434445464748495051525354555657585960616263646566676869707172737475767778798081828384858687
Aprašymas

Įvadas. Etnokultūrinio ugdymo samprata mokykloje ir šeimoje. Liaudies kūryba- universali vaikų ugdymo priemonė šeimoje ir mokykloje. Tautosaka ir kalba. Pasakojamoji tautosaka. Smulkioji tautosaka. Dainuojamoji tautosaka. Religija ir mitologija. Šokiai, žaidimai, rateliai. Šokių, žaidimų prasmė. Šventės, tradicijos, papročiai. Sąvokų šventė, tradicija, paprotys, aiškinimas. Kaip šventės, tradicijos, papročiai susiję su šeimos gyvenimu. Švenčių įtakos mokinių ugdymui etnokultūrinis. Tautodailė. Prasmė ir paskirtis. Integruoto etnokultūrinio ugdymo galimybės: Advento laikotarpiu. Mokytojo vaidmuo etnokultūrinio ugdymo procese. Integruotas ugdymas ir ugdymasis mokykloje. Etninės kultūros lavinimas Advento laikotarpiu. Adventas-šviesos laukimo metas. Integruotas ugdymas švenčiant Kalėdas. Etnokultūrinis ugdymas integruotose pamokose. Mokytojo vaidmuo etnokultūrinio ugdymo procese. Mokinių nuomonė apie etnokultūrinį ugdymą pradžios mokykloje. Tėvų požiūris į etnokultūrinį ugdymą. Tyrimo išvados. Apibendrinimas, išvados. Summary. Priedai

Ištrauka

Viena iš šiandieninės darželio atgimimo sąlygų- atsigręžimas į savo tautos tradicijas. Toks turėtų būti vienas svarbiausių auklėjimo uždavinių siekiant augantį žmogų pažadinti vidiniam tobulėjimui. A.Maceinos žodžiais tariant, "mokydamasis literatūros, jis mokosi tautiškai jausti ir pasisakyti..."
Etninę kultūrą į mokyklą siekiama integruoti ne dėl subjektyvių etninės kultūros puoselėtojų ar tautinės mokyklos koncepcijos kūrėjų įgeidžių ( A.Maceinos, R.Vėlius, G.Šalkauskis, M.Martinaitis, M.Gimbutienė ir kt.), bet dėl objektyvios tos kultūros reikšmės kiekvieno žmogaus ir visos tautos gyvenimui.
Etninės kultūros svarba sovietmečiu sąmoningai buvo menkinama, o jos supratimas vulgarinamas. Etninė kultūra buvo suvokiama tik kaip muziejinę vertę turintys medžiaginės kultūros objektai ( senieji darbo įrankiai, drabužiai, architektūra) ir liaudies kūryba, kuri buvo laikoma primityvia, nesugebančia tenkinti modernių tarybinio žmogaus poreikių. Kruopštus kultūros istorijos tyrinėjimas buvo nereikalingas visuomenei, sumenkinusiai žmogų.
Tačiau nenurimo žmonija ir praėjus sunkiam laikotarpiui etninės kultūros sąvoka Lietuvoje pradėta vartoti vėl. Jos turinys buvo apibrėžtas Lietuvos kultūros kongrese, kuris įvyko 1990 05 18-19 Vilniuje. Etninė kultūra (gr. Ethnos-tauta) laikomas praeities kartų sukauptas patyrimas reiškiąsis tradicine dvasine ir materialine tautos kultūra. Etninės kultūros savitumą lemia gamtinės, istorinės, socialinės tautos būties sąlygos, žmonių antropologiniai ir charakterio ypatumai.
Etninė kultūra sudaro kiekvienos tautos kultūros pamatą. Ji formavosi kartu su žmogumi, apimdama visas jo gyvenimo sritis ir tenkindama visus jo poreikius. Iš etninės kultūros vėlesniais laikais formavosi atskiros profesinės kultūros sritys, kurios iki pat šių dienų gyvybės ir tautiškumo semiasi iš amžinųjų savo pramotės versmių. Tačiau susiformavus profesinei kultūrai, etninė kultūra išliko kaip svarbi patyrimo kaupimo sritis ir kaip orientacinė vertybinė sistema, padedanti išlaikyti vieningą pasaulio sampratą, tradicinius humaniškus žmonių tarpusavio santykius, santykius su gamta ir visu pasauliu, natūralų žmogaus gyvenimo būdą ir elgseną. Etninė kultūra turi būti suvokiama kaip mūsų kultūros paveldas, tai yra palikimas, sukaupęs ilgaamžes žmogiškąsias vertybes, ir kaip gyvoji dabartinės kultūros tradicija. Todėl ir darželiuose reikia atsižvelgti į etninė kultūrą kaip svarbią, neatskiriamą visos tautos kultūros dalį.
Man yra svarbu, kad neišnyktų mūsų krašto tradicijos ir papročiai, nes bendraudama su vaikais pastebėjau žinių stoką šia tematika, nors po 1990m.yra žymus pagyvėjimas atnaujinti, atgaivinti etnokultūrinį gyvenimą visuomenėje, šeimoje. Aš manau, kad etnokultūra yra mūsų visos tautos pradžia, jos šaknys. Mokykloje mokoma pažinti ir vertinti etninės kultūros reiškinius, ugdo tradicine tautos kultūra pagrįstas dorines nuostatas, humanistinius idealus. Jau pirmąsias etninės kultūros žinias vaikas įgyja šeimoje, o taip pat ir ikimokyklinėje įstaigoje , bei mokykloje.
Šių dienų mokykloje pažinti ir vertinti etninės kultūros reiškinius, ugdo tradicine tautos kultūra pagrįstas dorines nuostatas, humanistinius idealus.
Nepriklausomoje Lietuvoje ( 1918 – 1940 ) apie etninę kultūros tradicijų įtakos reikšmę rašė V.Storosta – Vydūnas ( 1990 ), A.Maceina ( 1991 ), St. Šalkauskis ( 1992 ), J.Girnius ( 1995 ) ir kiti savo darbuose.
N. Vėlius ( 1989 ), K.Stoškus (1989 ) ir kiti teigia, kad reikia atgaivinti etninę kultūrą ir ją grąžinti į šiuolaikinę kultūrą.
Dabartiniai mokslininkai ir edukologai M.Karčiauskaitė ( 1991 ), I.Čepienė ( 1991 ), M.Lukšienė ( 1993 ), A.Gaižutis ( 1993 ), V.Pupšys ( 1995 ), O.Tijūnelienė ( 1996 ), V.Jakavičius ( 1996 ) domisi, kaip aktyvinti mokymo procesą, keisti ugdymo turinį, atsižvelgiant į tautos kultūrą, tradicijas.
Tyrimo objektas- etnokultūrinis ugdymas pradinėse klasėse.
Tyrimo dalykas-etnokultūros integracija į kitus mokomuosius dalykus II – III klasėje.
Darbo tikslas-išanalizuoti etnokultūrinio ugdymo turinį bei jo realizavimo ypatumus integruotos ( II – III ) pamokose.
Uždaviniai-1)išnagrinėti etnokultūros sampratą, supažindinti su etnoso raiškos turiniu, išryškinant etnokultūros savitumą ir jos vertybių išsaugojimo būtinumą;
2) išanalizuoti etnokultūrinio ugdymo reikšmę ir įtaką vaiko asmenybės bei tautinio tapatumo formavimui;
3)atskleisti etnokultūrinio ugdymo raišką Lietuvoje;
4) ištirti etnokultūrinę būklę integruotose ( gimtosios kalbos , pasaulio pažinimo, darbų, dorinio ugdymo ) pamokose.
Hipotezė – integruotai mokant etnokultūros II – III klasėse galima pasiekti geresnių mokymosi rezultatų, nei vedant įprastas pamokas.
Pagrindinės sąvokos: etninė kultūra, etnokultūrinis ugdymas, etnokultūrinės vertybės.
,, Etninė kultūra – yra visų tautos ( etnoso ) socialinių sluoksnių nuolat atsinaujinanti materialistinės ir dvasinės vertybių sistema, padedanti išlaikyti tautinį tapatumą ir atverianti galimybę kūrybiškai dalyvauti tautų bendrijoje." ( A.Vyšniauskaitė Kas yra etninė kultūra ?//Liaudies kūryba.- 1997.- Nr.7) ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-03
DalykasPedagogikos diplominis darbas
KategorijaPedagogika
TipasDiplominiai darbai
Apimtis85 puslapiai 
Literatūros šaltiniai68 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis138.47 KB
Autoriuslina
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas6
Mokytojas/DėstytojasDr. Doc. A. Lukoševičius
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasPedagogikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Integruoto etnokulturinio ugdymo II III klaseje galimybes [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 85 puslapiai 
  • Klaipėdos Universitetas / 6 Klasė/kursas
  • Dr. Doc. A. Lukoševičius
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-2
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą