Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Patriotinis auklėjimas pradinėje mokykloje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Patriotinis auklėjimas pradinėje mokykloje

  
 
 
123456789101112131415161718192021
Aprašymas

Įvadas. Patriotinis auklėjimas švietimo kaitos kontekste. Šiuolaikiniai ugdymo teoretikai apie patriotizmą. Patriotinio auklėjimo apibrėžtis švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose. Patriotinis auklėjimas Lietuvos kultūros ugdymo mokslo pagrindėjų darbuose. S. Šalkauskio ir A. Maceinos patriotizmo samprata. Patriotizmo ir kosmopolitizmo santykis. Patriotinio auklėjimo veiksniai. Tautos praeities pažinimas kaip patriotinio auklėjimo priemonė. Kraštotyra – galimybė pažinti savo tautą. Nūdienos pradinė mokykla – patriotinio auklėjimo veiksnys. Patriotinio auklėjimo pradinėje mokykloje tikslai, uždaviniai, turinys. Patriotinio auklėjimo pradinėje mokykloje metodai ir formos. Mokytojo vaidmuo patriotinio auklėjimo procese. Pradinių klasių moksleivių požiūris į patriotizmą. Tyrimo esmė ir metodai. Tyrimo rezultatai. Išvados.

Ištrauka

Įvadas
Ugdymas apima žmogaus dvasinį, fizinį, socialinį tobulėjimą. Žmogaus prigimtis nurodo, kad ugdymas būtinas. Tai sudėtinga, tikslinga ir kryptinga veikla, padedanti susikurti ugdytiniui savąsias vertybes ir jas įsisąmoninti.
Ugdymo procese ugdytojas žmogų mokslina, lavina, auklėja, formuoja. Žinių suteikimas žmogų mokslina, lavina, tačiau tai neturi lemiamos įtakos jo dorovei. Asmens elgesį, pažiūras, santykius su aplinkiniu pasauliu formuoja auklėjimas.
Patriotinis auklėjimas – svarbi auklėjimo rūšis. Šiuo auklėjimu siekiama žadinti ir palaikyti žmogaus meilę tėvynei, norą veikti jos gerovei.
Ar trečiajame tūkstantmetyje patriotizmas yra vertybė? Žmogus gali laisvai keisti savo gyvenamąją vietą, nyksta kalbos barjerai, žmonės tampa abejingesni religijai, nesidomi tautos istorija. Naujosios technologijos (internetas) jungia viso pasaulio piliečius, jiems net neišėjus iš namų. Tai sudaro prielaidas tautų jungimuisi, tad ir kosmopolitizmui. Kyla klausimas, ar neatrodytų pasaulis pilkas, tautoms praradus savitumą? Tauta, kaip ir atskiras žmogus negali "užsidaryti" savyje, jai tikslinga būti atvirai pasauliui, tačiau mokėti išsaugoti savo tautinį identitetą.
Šios problemos aktualumas ypač išryškėja Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Tad ieškant šios problemos sprendimo būdų, tikslinga atsigręžti į jaunosios kartos patriotinį auklėjimą.
Patriotinis auklėjimas prasideda šeimoje, tačiau modernėjančiame gyvenime vis retesnis tampa vaikų ir tėvų dvasinis bendravimas, jį užgožia pragmatiniai tikslai. Tėvai vaikams siekia materialinės gerovės, auklėjimą palikdami mokyklai. Tad mokyklai dažnai tenka kompensuoti šeimos auklėjimo spragas.
Sparčiai besikeičiančioje visuomenėje, kiekviena gyvenimo diena atneša gausybę permainų ir netikėtumų. Mokyklai kyla uždavinys, kaip orientuotis tarp laiko patikrintų tiesų ir naujos informacijos, plūstančios iš Vakarų. Spręsdama šį uždavinį, mokykla siekia išsaugoti ir įtvirtinti tradicines mūsų tautos vertybes ir kartu priimti naują informaciją. Mokykloje dėmesys kreipiamas į patriotinio auklėjimo turinį, kuris domintų, jaudintų vaikus, skatintų kūrybiškumą ir saviraišką.
Žmogaus savitumas, individualumas formuojasi tobulinant save, išlaikant savąjį "aš". Asmens savitumas pasireiškia sąveikoje su kitais žmonėmis. Tautos savitumą, individualumą formuoja, išlaiko tautos žmonės, tačiau tai galima pastebėti taip pat tik tautai sąveikaujant su kitomis tautomis. Taigi tikslingas tautų bendradarbiavimas, išlaikant savo savitumą, tautinę individualybę, nes tai padeda tautos žmonėms geriau pažinti savo tautą, jos vertybes bei ją puoselėti.
Lietuva, būdama Sovietų Sąjungos sudėtyje, išlaikė išbandymą – išsaugojo savo tautinę individualybę. Europos Sąjunga – kitas žingsnis į bendriją, tačiau jau į kitokį – telkiant Europos tautas, siekiama išsaugoti jų individualybę ir valstybingumą. Tad uždavinys – stiprinti savo tautiečių patriotizmą, nepraranda savo aktualumo.
Patriotinio auklėjimo problemos aktualumą savo laiku aiškiai suvokė S. Šalkauskis, A. Maceina. Šie autoriai padėjo teorinius patriotinio ir pilietinio ugdymo tarpukario Lietuvos mokykloje pamatus.
Patriotinio auklėjimo tema domisi nemažai šių laikų mokslininkų. Irena Čepienė gvildena patriotinio auklėjimo problemas pradinėje mokykloje, analizuoja patriotinio auklėjimo tikslus ir būdus. Vidimantas Raudys, 2004 metų balandžio 5-6 dienomis, dalyvavo Tarptautinėje mokslo konferencijoje, kurioje buvo kalbėta apie tautinį identitetą. Prestižiniuose pedagogikos mokslo žurnaluose (Pedagogika; Tiltai) taip pat randama nemažai šio autoriaus straipsnių apie istorijos mokymo aktualijas pradinėje mokykloje, apie tautinį ugdymą. Antanina Grabauskienė rašo straipsnius apie patrioto ir piliečio ugdymą.
Taigi mokslininkų domėjimasis patriotinio auklėjimo tema rodo, kad ši problema aktuali, todėl tikslinga ją tirti ir ugdymo praktikos kontekste.

Objektas – patriotinis auklėjimas pradinėje mokykloje.
Tikslas – teorinių darbų analizės pagrindu atskleisti patriotinio auklėjimo pradinėje mokykloje ypatumus.
Uždaviniai:
1. Analizuoti mokslinę literatūrą patriotinio auklėjimo klausimu.
2. Bendrojo lavinimo mokyklos programų analizės pagrindu išryškinti patriotinio auklėjimo vietą pradinės mokyklos ugdymo turinyje.
3. Atskleisti pradinių klasių moksleivių požiūrį į patriotinį auklėjimą.
Metodai – mokslinės literatūros, bendrojo lavinimo mokyklos programų analizė, anketinė apklausa, pokalbis, kiekybinė duomenų analizė, lyginamoji analizė.
I. Patriotinis auklėjimas švietimo kaitos kontekste
Patriotinis auklėjimas, prasidėjęs šeimoje, tęsiamas pradinėje mokykloje. Analizuojant patriotinio auklėjimo uždavinius, principus, nurodytus Lietuvos švietimo koncepcijoje (1992), Švietimo gairėse (2002), tikslinga išryškinti patriotizmo sampratą remiantis šiuolaikinių ugdymo teoretikų darbais.
Šiuolaikiniai ugdymo teoretikai apie patriotizmą
"Tarptautiniame žodžių žodyne" aiškinama, kad "Patriotas (lot. Patriota – tautietis, tėvynainis) – asmuo, mylintis savo tėvynę ir tautą, pasiryžęs viską paaukoti jų labui". Šios sąvokos apibrėžime atsispindi patriotizmo pagrindas – tai meilė ir pasiaukojimas savo tėvynei ir tautai (Vaitkevičiūtė, 2001, psl. 736).
Lietuvių enciklopedijoje patriotizmas apibūdinamas kaip savosios tautos meilė. Pabrėžiama, kad meilė įsižiebia savaime, tauta mylima dėl to, kad ji sava. Žmonės yra ne tik gimdytojų vaikai, bet ir savo tautos vaikai, tad privalu mylėti savo tautą, kaip vaikams privalu mylėti savo tėvus (Lietuvių enciklopedija, 22 tomas, psl. 168). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-05-09
DalykasPedagogikos diplominis darbas
KategorijaPedagogika
TipasDiplominiai darbai
Apimtis19 puslapių 
Literatūros šaltiniai0 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis38.64 KB
AutoriusDiplominis darbas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Patriotinis auklejimas pradineje mokykloje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2007-01-23 IP: 88.118.17.71
    as sako

    darbas gal ir neblogas, tik kad vienas minuselis- nera literaturos... :(

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą