Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Lietuvių kalbos ugdymo problemų sprendimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvių kalbos ugdymo problemų sprendimas

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233
Aprašymas

Įvadas. Lietuvių kalbos ugdymo turinys iki mokyklos reformos. Programos. Vadovėliai. Lietuvių kalbos ugdymo turinio kaita atgavus Lietuvai nepriklausomybę. Kas sąlygoja lietuvių kalbos ugdymo kaitą? Programos. Vadovėliai. Lietuvių kalbos ugdymo problemų sprendimas pedagoginiame žurnale "Žvirblių takas". Naujojo lietuvių kalbos ugdymo turinio įgyvendinimo problemos. Integravimo problema. Literatūrinio ugdymo problemos. Kalbinio ugdymo problemos. Tyrimo rezultatų apibendrinimas. Išvados.

Ištrauka

Problemos aktualumas:
Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę lietuvių kalbai suteiktas valstybinės kalbos statusas. Į tai orientuoti šiuolaikinės lietuvių pradinės mokyklos kalbos ugdymo tikslai, programos, vadovėliai, knygos mokytojams ir kt. 1992 metais išleistos "Pradinės mokyklos programos", pradėti leisti nauji lietuvių kalbos vadovėliai, knygos mokytojams. "Bendrosiose programose" (2003) teigiama, jog svarbiausia gimtosios kalbos ugdymo siekiamybė – asmuo, gebantis gimtąja kalba perimti praeities (tautos ir pasaulio) kultūros paveldą, susivokiąs dabarties gyvenime, kuriantis tautos ir pasaulio kultūrai svarbias vertybes, puoselėdamas, reikšdamas ir skleisdamas savosios egzistencijos prasmę. Tokio asmens ugdymo gimtosios kalbos priemonėmis pagrindai suteikiami jau pradinėse klasėse, kuriose kalba ir literatūra integruojama, kalbos ugdymas siejamas su vaiko asmenybe, o kalba suvokiama kaip mąstymo išraiška.
Kaip greitai persiorientuoti – perimti ir įsisavinti naujas pradžios mokyklos idėjas? Iškyla nemažai problemų. Apie tai rašoma žurnale "Žvirblių takas". Kaip perima naują ugdymo kryptį, kokius taiko mokymo metodus pradinių klasių mokytojai gimtosios kalbos pamokose? Žurnale pedagogai dalijasi savo patirtimi. Kokios problemos iškyla mokymo procese, integruojant kalbą ir literatūrą per gimtosios kalbos pamokas? Apžvelgsiu, ką apie tai rašo pradinių klasių mokytojai, metodininkai, vadovėlių autoriai, aukštųjų mokyklų dėstytojai "Žvirblių take" nuo 1995-ųjų iki 2004-ųjų metų.
Tyrimo objektas:
Lietuvių kalbos ugdymo problemų sprendimas pedagoginėje spaudoje.
Tyrimo tikslas:
Apžvelgti ir išanalizuoti reformuotas pradžios mokyklas lietuvių kalbos ugdymo problemas pedagoginiame leidinyje "Žvirblių takas" ir kitoje mokslinėje literatūroje.
Uždaviniai:
1. Apžvelgti lietuvių kalbos ugdymo turinį iki mokyklos reformos.
2. Išanalizuoti, kaip pasikeitė naujoji lietuvių kalbos ugdymo kryptis.
3. Ištirti pradžios mokyklos mokytojams iškilusias integruoto lietuvių kalbos ugdymo problemas, jų sprendimo būdus.
Metodai:
1. Mokslinių dokumentų analizė.
2. Pedagoginės spaudos analizė.


1963 metų Pradinių mokyklų programose lietuvių kalba yra vienas pagrindinių mokymo dalykų. Pamokų metu mokytojas žadina ir ugdo mokinių meilę lietuvių kalbai, literatūrai ir liaudies kūrybai. Mokytojas – autokratas, žinių suteikėjas.
Pirmose keturiose klasėse mokiniai turi išmokti sąmoningai, taisyklingai, greitai ir aiškiai skaityti, taisyklingai rašyti, laisvai ir teisingai reikšti savo mintis žodžiu ir raštu. Programinė medžiaga skirstoma į du skyrius:
1. Skaitymas ir kalbos ugdymas.
2. Gramatika ir rašyba.
Kas rašoma mokymo programose apie šiuos du skyrius?
Gramatika ir rašyba
Tarybinio laikotarpio pradinių mokyklų programoje duodamos lietuvių kalbos gramatikos pagrindinių skyrių elementarinės žinios: iš fonetikos, morfologijos su leksika ir sintaksės; jos būtinos kalbos sandaros įprasminimui, šnekamosios ir rašomosios kalbos teisingų įgūdžių formavimui. Be to, programa dar kreipia dėmesį į gramatinį nagrinėjimą, sakinių sudarymą, naudojimąsi gramatinėmis formomis, į rašybos ir skyrybos įgūdžius. Gramatikos mokėjimas turi padėti vystytis mokinių šnekamajai ir rašomajai kalbai.
Programos medžiaga išdėstyta taip, kad gramatinės sąvokos, kalbos ir rašybos įgūdžiai būtų palaipsniui vystomi.
Tačiau programoje duoto medžiagos suskirstymo nereikia suprasti taip, kad pirma būtų išeiti sintaksės dalykai, o paskui morfologija. Sakinio dalių nagrinėjimas ir kalbos dalių nagrinėjimas ne tik vienas kito neišskiria, bet vienas antrą papildo. Pvz., nagrinėjant sakinio dalis, būtina išaiškinti, kuriomis įkalbos dalimis ir jų formomis jos išreiškiamos; nagrinėjant kalbos dalis ir jų formas, pažymėtina jų reikšmė ir vaidmuo sakinyje. Žodžio sudėties nagrinėjimo negalima atskirti nuo kalbos dalių nagrinėjimo. Žodžio sudėtis, dažnai padeda geriau suvokti pačią kalbos dalį, o kalbos dalių nagrinėjimą naudinga sieti su žodžio daryba ir jo sudėtimi. Pvz., priesaga -elis parodo, kad žodis skiriamas daiktavardžiui. Giminiškų (bendrašaknių) žodžių parinkimas palengvėja, jeigu mokiniai sugeba sudaryti įvairias kalbos dalis su ta pačia šaknimi (žiema, žieminis, žiemoti).
Kai kurios atskirų programos skyrių temos turėtų būti einamos lygiagrečiai arba pakaitomis. Pvz., fonetines žinias reikia sieti su rašybos pratybomis, todėl fonetikos kursas išskirstomas po visą mokslo metų programą.
Visa tai mokytojas turi gerai apgalvoti, susidarydamas kalendorinius planus.
I klasėje, dar elementoriniame laikotarpyje, mokiniai praktiškai susipažįsta su sakiniu (be apibrėžimo), skirsto jį žodžiais, patys sugalvoja iš 3–4 žodžių sudarytus sakinius, pilnais atsakymais atsakinėja į mokytojo klausimus. Tokie pratimai duodami visus mokslo metus. Išmokę skirti sakinius, vaikai įpranta sakinio pabaigoje dėti tašką ir sakinio pradžioje rašyti didžiąją raidę.
I klasėje mokiniai susipažįsta su daikto sąvoka. Toks supratimas įgyjamas, vaikui praktiškai stebint aplinką, klasifikuojant daiktus. Vaikai suvokia, kad ir augalai, ir gyvuliai, ir žmonės – tai vis daiktai. Tokiam apibendrinimui mokytojas paruošia vaikus palaipsniui, supažindindamas juos su daiktų reikšme, skirstydamas daiktus grupėmis.
I klasės mokiniai turi išmokti taisyklingai rašyti (nurašyti iš knygos ir lentos, rašyti diktuojant) žodžius, kurių rašymas nesiskiria nuo tarimo, ir trumpus sakinius, sudarytus iš tokių žodžių. Reikia praktiškai supažindinti mokinius su žodžių skirstymu skiemenimis, skiemenų – garsais, garsų – balsiais ir priebalsiais. Tik įpratus iš klausos skirti garsus, išmokstama žymėti juos atitinkamomis raidėmis (e ir ė, i ir y, u ir ū). Todėl garsiniam nagrinėjimui, garsų reiškimui, jų skyrimui iš klausos reikia skirti daug dėmesio. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-27
DalykasPedagogikos diplominis darbas
KategorijaPedagogika
TipasDiplominiai darbai
Apimtis32 puslapiai 
Literatūros šaltiniai50
Dydis171.3 KB
AutoriusJurate
Viso autoriaus darbų27 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas5
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuviu kalbos ugdymo problemu sprendimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 32 puslapiai 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 5 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą