Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>5–6 metų amžiaus vaikų etnokultūrinės patirties ypatumai
   
   
   
naudingas +3 / nenaudingas -3

5–6 metų amžiaus vaikų etnokultūrinės patirties ypatumai

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536373839404142434445464748495051
Aprašymas

Įvadas. Vaikų etnokultūrinės patirties plėtotės teorinės prielaidos. Etninės kultūros samprata. Etnokultūros taikymo ikimokyklinėje įstaigoje galimybės. Etnokultūrinės patirties plėtra ikimokyklinėje įstaigoje. 5–6 metų vaikų etnokultūrinės patirties ypatumų tyrimas. Tyrimo metodologija. Tyrimo rezultatai. Tautodailinės patirties ypatumai. Švenčių ir tradicijų samprata. Etnokultūrinės patirties išliekamoji vertė mokykloje. Išvados. Summary.

Ištrauka

Problema ir jos aktualumas. Šiandien, XXI a. pradžioje, dar nesusiformavusias asmenybes itin neigiamai veikia tiek globalizacija, tiek su ja ateinanti masinė kultūra. Visiškai nestebina faktas, kad šiai destrukcijai ieškoma atsparos, "priešnuodžio". Tokia atspara, asmenybės tapsmo pagrindu iš naujo imama laikyti etninė kultūra ir ja paremtas ugdymas.
A.Katinienė teigia, kad ugdymas etnine kultūra turėtų prasidėti kaip galima ankstyvesniu amžiaus laikotarpiu: "Mažam vaikui etnokultūra yra artimiausia ir natūraliausia jo aplinkos erdvė. Jei (...) tarp kitų vertybių toleruojamos etnokultūros vertybės, jos tikrai įsitvirtins jo giluminiame pasaulyje, padės objektyviau skirti, kas yra tikrai vertinga, apsaugos nuo neigiamos masinės kultūros įtakos (…) Ikimokyklinis amžius yra imliausias perimti etnokultūros vertybes" (Katinienė A., 2003: 85, 86). V.Rudavičienė taip pat akcentuoja, kad etninės kultūros, tautodailės integravimas į ugdymo programas privalo prasidėti jau ikimokyklinėse ugdymo įstaigose (1997: 14), tam pritaria ir K.Stankevičienė (2003: 108, 109), A.Prakurotienė (Prakurotienė A., 1998: 72).
Aktualu ir tai, kad jei seniau etnokultūros perdavėjais, ugdytojais plačiąja prasme buvo ir visuomenė, ir šeima, tai šiandien bene vieninteliu tarpininku tapo ugdymo įstaigos. V.Rudavičienė tvirtina: "Ikimokyklinio ugdymo įstaigos, bendrojo lavinimo mokykla šiuo metu liko lyg ir vienintelė etninės kultūros ugdymo institucija, plačiąja prasme perėmusi šeimos, visuomeninių bendruomenių funkcijas (...) kai kurias etnokultūrines tradicijas ugdytinių tėvai jau yra užmiršę, arba jas atsiminti ir vėl išgyventi šeimoje trukdo modernaus gyvenimo būdas ir tempas" (Rudavičienė V., 1998: 46). Su šia mintimi, nurodydama dar keletą pedagogų, etnografų ir filosofų, sutinka ir K.Stankevičienė (Stankevičienė K., 2003: 108, 109), A.Prakurotienė (1998: 67, 70), R.Rupšienė (Rupšienė R. 2003: 86). Apie etnokultūra pagrįstą ugdymą rašė ir R.Vasiliauskas (Vasiliauskas R., 1996: 139, 140).
Tad šiuo darbu ir bandyta panagrinėti praktinius etnokultūros perdavimo pačiai mažiausiai ugdytinių – ikimokyklinukų kartai aspektus ir sėkmę, patyrinėti, kokios etnokultūrinės vertybės, nuostatos ir gebėjimai susiformuoja 5 – 6 m. amžiaus vaikams, jų ugdymą ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje kryptingai ir nuosekliai grindžiant etnine kultūra. Buvo įdomu palyginti etnokultūrinių nuostatų, gebėjimų ir patirties perteikimą dviejose skirtingose ugdymo įstaigose: vienoje buvo dirbama remiantis valstybine vaikų darželių programa "Vėrinėlis", kitoje – susidaryta etninės kultūros ugdymo programa.
Darbo tikslas. Atskleisti 5 – 6 m. amžiaus vaikų etnokultūrinės patirties ypatumus.
Tyrimo hipotezė. Ikimokyklinės įstaigos, kurioje dirbta pagal specialią etnokultūrinio ugdymo programą, etnokultūrinė vaikų patirtis yra daug turtingesnė ir įvairesnė nei ikimokyklinukų, ugdytų pagal bendrą vaikų ugdymo programą.
Tyrimo uždaviniai:
1. Atskleisti teorines etnokultūros taikymo ikimokyklinėje įstaigoje galimybes bei etnokultūrinės patirties plėtrą ikimokyklinėje įstaigoje.
2. Nustatyti 5 – 6 m. amžiaus vaikų tautodailinės patirties ypatumus.
3. Aprašyti susiformavusią šio amžiaus vaikų švenčių ir jų tradicijų sampratą.
4. Apibendrinti etnokultūrinės patirties išliekamąją vertę mokykloje.
5. Palyginti abiejų darželių vaikų etnokultūrinę patirtį.
Tyrimo metodai:
Teoriniai:
- etnokultūrinės, pedagoginės, menotyrinės literatūros analizė, padėjusi atskleisti etnokultūros sampratą, jos taikymo vaikų ugdymui teorines prielaidas, etnokultūrinės patirties formavimosi ir plėtros tendencijas.
Empiriniai:
- vizualinė kūrybinė užduotis, atskleidžianti vaikų kuriamosios vaizduotės lygį bei etnokultūrinių dekoravimo elementų bei ženklų raišką ikimokyklinukų kūryboje.
- vaikų ir jų tėvų, taip pat mokytojos apklausa, padėjusi išaiškinti įgimtų ir įgytų etnokultūrinių dekoravimo elementų, ženklų ir simbolių vaikų dailėje kiekį ir ypatumus, pačių ikimokyklinukų įvardijamų ženklų charakterį bei reikšmę, vaikų švenčių ir jų tradicijų sampratą bei iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos jų išsineštos etnokultūrinės patirties praktinę raišką.
- Statistiniai:
- matematinė statistinė analizė.
Tyrimo etapai:
Pirmame etape analizuota su darbo tema susijusi etnokultūrinė, pedagoginė, menotyrinė literatūra, parengta vaikų etnokultūrinės patirties ypatumų tyrimo metodika.
Antrame etape atliktas konstatuojamasis tyrimas, padėjęs nustatyti 5 – 6 m. amžiaus vaikų kuriamosios vaizduotės lygį ir etnokultūrinių (tautodailei artimų) dekoravimo elementų, ženklų bei simbolių panaudojimą įprastoje jų grupės aplinkoje.
Trečiame etape atliktas konstatuojamasis tyrimas, įgalinęs atskleisti vaikų verbalinės patirties ypatumus.
Ketvirtame etape įvykdytas konstatuojamasis tyrimas, leidęs išsiaiškinti vaikų kai kurių švenčių ir jų tradicijų sampratą.
Penktame etape atliktas konstatuojamasis tyrimas, leidęs atskleisti susiformavusios etnokultūrinės patirties išliekamąją vertę mokyloje.
Šeštame etape atlikta matematinė statistinė analizė, išanalizuoti tyrimų rezultatai, padarytos išvados, atskleidžiančios 5 – 6 m. vaikų etnokultūrinės patirties pobūdį, jos išliekamąją vertę.
Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 30 vaikų, lankančių Utenos ikimokyklinio ugdymo įstaigas (lopšelius/darželius) "Želmenėlis" ir "Žilvinėlis". Pirmajame l./d., "Želmenėlyje", (toliau – l./d. A) su vaikų grupe dirbta pagal specialią etnokultūrinio ugdymo programą, antrajame (toliau – l./d. B) remtasi ugdymo programa "Vėrinėlis". Be to, tyrime dalyvavo 30 šių vaikų tėvų, taip pat Utenos "Krašuonos"pagrindinės m – klos pirmos klasės mokytoja. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-12
DalykasPedagogikos diplominis darbas
KategorijaPedagogika
TipasDiplominiai darbai
Apimtis49 puslapiai 
Literatūros šaltiniai46 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis128.1 KB
Autoriuslilija
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/Dėstytojasdr. K.Stankevičienė
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
FakultetasPedagogikos ir psichologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word 5 6 metu amziaus vaiku etnokulturines patirties ypatumai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 49 puslapiai 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 4 Klasė/kursas
  • dr. K.Stankevičienė
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+3
-3
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą