Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Vadovavimo raiška gimnazijose
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Vadovavimo raiška gimnazijose

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637383940414243444546474849505152535455565758596061626364656667686970
Aprašymas

Įvadas. Mokyklos vadovo ir jo pavaldinių socialinė sąveika. Socialinės sąveikos esmė. Vadovo kompetencijos samprata. Kompetencijos ir gebėjimo derinys kolektyve. Vadovo savybės, vadovavimo stiliai ir jų turinys. Elgesio teorijų požiūris į vadovavimą. Elgesio teorijų vadovavimo stilių klasifikacija. Vadovavimo stilių skirstymas pagal vadovų elgesį. Autokratinis vadovavimo stilius. Demokratinis vadovavimo stilius. Liberalus vadovavimo stilius. Vadovavimo stilių klasifikacija pagal vadovų orientaciją. Tradicinių ir naujųjų vadovavimo stilių klasifikacija. Vadovavimo raiška Vilniaus miesto gimnazijose. Tyrimo charakteristika. Tyrimo metodika. Anketinės apklausos tyrimo metodika. Kiekybinių duomenų analizės metodai. Empirinio tyrimo etapai. Tyrimo imtis. Gimnazijos vadovų vadovavimo raiška. Vilniaus gimnazijų pedagogų požiūris į administracijos vadovavimo stilių ir įtaką jų darbui. Išvados. Santrauka anglų kalba. Priedai (1). Išnašos.

Ištrauka

Šiandien mokyklos vadovas savo praktikoje susiduria su gausybe žmogiškųjų problemų, kurias sunku, o kartais ir neįmanoma apibūdinti terminais, kurios negali būti išsprendžiamos tradiciškai. Daugiausia tai kasdienio gyvenimo problemos, susijusios su asmenybės formavimosi ir prisitaikymo sunkumais, tarpasmeninių santykių keblumais, socialinėmis problemomis, psichologinėmis krizėmis. Mokyklos bendruomenės nariai jaučia, kad klimatas yra palankus tada, kai jie atlieka naudingą darbą, tai leidžia jiems pajusti savo vertę. Dauguma nori jausti atsakomybę už atliekamą darbą bei turėti sąlygas jį gerai atlikti. Jie nori būti išklausyti, pageidauja, kad su jais būtų elgiamasi kaip su individualybėmis, turinčiomis savo vertę, jausti, kad įstaiga iš tikrųjų rūpinasi jų poreikiais ir problemomis.
Aktualumas. Tiriant švietimo vadybos tobulinimo problemas, didelis dėmesys koncentruojamas ne tik organizacinių ir techninių klausimų sprendimui, bet ir mokyklos vadovo vaidmeniui, tačiau palyginti nedaug darbų yra skirta mokyklos vadovo asmeninių charakteristikų tyrimui ir jų sąsajoms su bendra atmosfera kolektyve. Tenka pažymėti panašių tyrimų stoką.
Žmogiškosios vertybės, kurios formuoja mikroklimatą, iš esmės skiriasi nuo ekonominių vertybių, todėl dabartinėmis sąlygomis pats vadovas turi didinti savo mokslinę kompetenciją, ir tobulinti įgūdžius valdyti save patį ir tobulėti, kad sėkmingiau būtų valdomos ir kitos sistemos: žmonės, technika, aplinka. Tad vadovams labai svarbu tobulinti profesinius įgūdžius, gerai įsisąmoninti profesiniame darbe iškilusias problemas, lanksčiau taikyti savo žinias padedant spręsti įvairiausias problemas.
Tad sėkmingas vadovavimas žmonių grupei, jų veiklai dažnai priklauso nuo to, kokiomis asmeninėmis savybėmis pasižymi visų pirma vadovas, kaip jos atitinka darbo pobūdį ir kaip tai veikia bendrą organizacijos klimatą. Todėl šiame darbe ir stengsimės apžvelgti pagrindines mokyklos vadovo asmenines savybes, jų įtaką bendruomenei ir aplinkai, vadovo vietą kolektyve, bei vadovo gebėjimą vadovauti. Renkant ar skiriant žmogų vadovauti konkrečiam kolektyvui, konkrečiai veiklai, būtina žinoti, ar būsimas vadovas pasižymi organizaciniais sugebėjimais (sugeba organizuoti kolektyvo, grupės narius veiklai, o taip pat ir pačią veiklą) ar yra kryptingas, nuoseklus, tikslingas, turi kitas vadovui būtinas savybes.
Problema. Vadovavimas mokyklai yra daugiamatis reiškinys, o jo problemos – svarbios, aktualios ir labai sudėtingos. Jų tyrimas reikalauja remtis tokiais mokslais, kaip pedagogika, psichologija, sociologija, vadyba, etika etc. Metodologiškai neįmanomas noras atsiriboti ir paversti vadovavimą mokyklai autonomiška disciplina. Todėl galime kalbėti tik apie mokyklos vadovo vadovavimo stiliaus teoriją, kurią sudaro eilė savarankiškų koncepcijų, ir jos taikymo galimybes.
Darbo objektas: mokyklos administracijos vadovavimo raiška: Vilniaus atvejis.
Tikslas: išanalizuoti ir ištirti mokyklos vadovų vadovavimo raiškas Vilniaus miesto gimnazijose.
Uždaviniai:
1. Išnagrinėti mokyklos vadovo ir jo pavaldinių socialinės sąveikos esmę naudojant mokslinę literatūrą.
2. Išanalizuoti vadovo vadovavimo stilius ir atskleisti jų esmę.
3. Ištirti Vilniaus miesto gimnazijas ir nustatyti interkoreliacinius ryšius tarp vadovavimo stilių ir vadovų pagalbos mokytojams.
4. Pateikti argumentuotas rekomendacijas, leisiančias tobulinti vadovų vadovavimo procesą.
Metodai:
1. Psichologinės, pedagoginės ir kitos literatūros analizės metodus, norėdami išsiaiškinti tyrimo problemą.
2. Anketinį tyrimo metodą, kurio tikslas buvo nustatyti, kokias vadovo asmenines charakteristikas labiausiai vertina ir kokias mažiausiai vertina mokyklos pedagogai ir kokią įtaką jos daro dalykų edukacinėje programoje.
3. Kiekybinę ir kokybinę duomenų analizę.
Literatūros analizė parodė, kad apie vadovą nemažai kalbama, tačiau vadovavimo mokyklai klausimus tyrinėjo palyginti negausus būrys Lietuvos mokslininkų: Bruzgelevičienė (2001), Cibulskas (1996), Černius (1993), Dobranskienė (2002), Jakavičius (1996), Meškauskas (1972), Miškinis (1980, 1982, 1983, 1987), Paurienė (1980), Ratkus (1979), Želvys (2002) ir kt. Iš Rusijos mokslininkų, taip pat nagrinėjusių šią problemą, minėtini tokie autoriai, kaip Potašnik (1992), Rybakova (1993), Selevko, Tichomirova (1990), Simonov (1997), Chorošulina (2000), ir kt.
Išanalizuoti autoriai, apžvelgdami tyrimus, kuriais bandoma nustatyti, kas yra veiksmingas vadovavimas mokyklose, pažymėjo, kad dažnai kalbama apie vadovo asmenybės reikšmę. Paprastai geri mokyklų vadovai apibūdinami kaip "stiprios asmenybės", "dinamiški", "energingi". Daugelio autorių nurodoma ir daugiau direktoriaus veiklos aspektų – pavyzdžiui, susijusių su klimato ir konsultavimosi būdų kūrimu, - kurie vis dažniau siejami su veiksmingu vadovavimu.
Galima apibendrinti, kad vis daugiau dėmesio kreipiama į tai, ką vadovai iš tikrųjų veikia – ar tam tikras elgesys ir požiūriai tvirtai susiję su vadovavimo sėkme? Tokie tyrimai skatina kurti teorijas, aiškinančias vadovavimą elgsenos požiūriu; vis aiškiau įsisąmoninama, kad su užduotimi ir žmonėmis susijusį elgesį įvairios grupės įvairiomis aplinkybėmis interpretuoja visiškai skirtingai ir tai verčia paaiškinti, kaip galėtų būti suprantamas tam tikras kontekstas, ir skatina įvairius situacinius požiūrius į vadovavimą. Pastaruoju metu pabrėžiamas ryšys tarp vadovavimo stiliaus ir organizacijos kultūros – tolstama nuo pažiūros, kad vadovavimas yra daugybė sąveikų tam tikroje kultūrinėje aplinkoje, ir artėjama prie požiūrio, jog vadovavimas yra pertvarkomasis ir gali pakeisti kultūros kontekstą.
Taigi tiriant švietimo vadybos tobulinimo problemas, dėmesys dažniausiai koncent-ruojamas organizacinių ir techninių klausimų sprendimui, taip pat didelis dėmesys skiriamas mokyklos vadovo vaidmeniui, tačiau palyginti nedaug darbų yra skirta mokyklos socialinių sąveikų tyrimui ir jų sąsajoms su bendra atmosfera kolektyve. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-06-25
DalykasPedagogikos diplominis darbas
KategorijaPedagogika
TipasDiplominiai darbai
Apimtis68 puslapiai 
Literatūros šaltiniai50
Dydis942.28 KB
AutoriusRima
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas6
Mokytojas/DėstytojasLiniauskaitė
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Vadovavimo raiska gimnazijose [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 68 puslapiai 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 6 Klasė/kursas
  • Liniauskaitė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą