Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Mokinių ir tėvų tarpusavio santykių dinamika ir jų įtaka ugdymosi procesui
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Mokinių ir tėvų tarpusavio santykių dinamika ir jų įtaka ugdymosi procesui

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637383940414243444546474849505152535455565758
Aprašymas

Įvadas. Tyrimo tikslas– plačiau susipažinti su tėvų ir mokinių santykių dinamika, tų santykių įtaka ugdymosi procesui pradinėse klasėse ir paauglystėje. Analitinė dalis. Mokinių santykių su tėvais charakteristika. Šeimos samprata. Emocijų reikšmė pradinuko ir paauglio asmenybės formavime. Tarpusavio santykiai šeimoje. Mokinių ir tėvų bendravimo ypatumai paauglystėje. Tėvų reikalavimai vaikams ir poveikio būdai. Vaikų santykiai su tėvais nepilnose šeimose. Tiriamoji dalis. Mokinių ir tėvų santykių dinamika ir jos įtaka ugdymosi procesui. Išvados ir pasiūlymai. Informacinių šaltinių sąrašas. Anotacija. Priedai (2).

Ištrauka

Atgimimas į Lietuvą atnešė daug ir įvairių reformų. Viena iš tokių – švietimo sistemos reforma, kuri yra labai svarbi, kadangi valstybės ateitis priklauso nuo jos. Pirmiausia iš esmės reikia keisti mokyklų darbą, kadangi jose vyrauja autoritarizmas. Mokykla turi tapti humanitarine mokykla, t.y. tokia, kurioje viskas nukreipta į žmogų – ir joje besimokantį, ir joje dirbantį, mokykla, kuri, kaip novelėje "Samskola" rašė R.M.Rilkė, "mėgina daryti tik vieną: nieko nedaryti" [10, 10 psl.].
Mokykla, ugdydama asmenybę, pirmiausia turėtų, kaip rašė žymus humanitarinio judėjimo atstovas A.H.Maslow: "ugdyti gerus save išreiškiančius ir realizuojančius žmones" [2, 55 psl.]. Dar vienas svarbus humanitarinės asmenybės ugdymo mokykloje tikslas– padėti vaikui tapti kūrybinga asmenybe, kuri:
1) noriai priima gyvenimo įvairoves;
2) sugeba rinktis;
3) pažįsta savo realias galimybes;
4) yra autonomiška;
5) laisva pasirinkimui;
6) mokosi ne kitiems, o sau.
Tačiau kūrybinga asmenybė pradeda formuotis ne mokykloje, o šeimoje. Šeima ir mokykla yra dvi pagrindinės ir svarbiausios vaikų auklėjimo institucijos. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, į šeimos pradėtą socializacijos procesą įsitraukia ir mokytojai bei auklėtojai. Pedagogų bei psichologų įrodyta, kad rūpestingai ir tinkamai auklėjami vaikai retai būna "sunkūs" mokiniai ir paaugliai, ir atvirkščiai, klaidos, padarytos auklėjant šeimoje ir mokykloje, tampa labai sunkiai išsprendžiamos.
Kaip rašoma pedagoginėje ir psichologinėje literatūroje, mokykla iš esmės turi būti ugdymo atžvilgiu ne kas kita, kaip šeimos židinio padėjėja bei tęsėja. O jei taip, tai mokytojas iš tikrųjų turi būti patikimas asmuo, kuris privalo savo ugdomąjį veiksmą suderinti su šeimyniniu auklėjimu, tėvų suteikiamu savo vaikams. Todėl manau, jog ir vieni, ir kiti turi susivienyti vieningai partnerystei. Jie turi žinoti, kaip padėti vaikui, o ne pakenkti jam.Tačiau tą pasiekti yra labai sunku.
Apie kokį ugdymąsi namuose galime kalbėti, jei grįžęs iš mokyklos namo vaikas girdi barnius, pykčius, mato girtavimą, patiria net smurtą. Kai vaikui nėra vietos ruošti pamokas. Kad, atėjęs į mokyklą, jis "miega" ir tik laukia nemokamų pietų?
Dažnai mūsų, mokytojų bei auklėtojų, ir tėvų veiksmai ugdymo klausimais skiriasi. Kodėl taip yra? Manau, kad tam didelę reikšmę turi ir bendravimas šeimoje. Lietuvos ir užsienio mokslininkai, nagrinėjantys šeimos ugdomąsias galimybes, linkę išskirti bendravimą šeimoje, kaip sudėtingą komunikacinį, interakcinį ir percepcinį procesą. Bendravimas kuria tam tikrą šeimos klimatą, kitaip sakant, sudaro sąlygas, lengvinančias arba sunkinančias vaikų ugdymąsi. Nes, kaip teigia K.Miškinis, šeima "pats svarbiausias žmogaus socializacijos institutas, kuriame sudaromos palankios sąlygos perimti kiekvieno šeimos nario dorovinę patirtį, rūpintis abipusiu bendradarbiavimu ( tėvų su vaikais, vaikų su tėvais )" [15, 159 psl.].
Ar tikrai šeimoje kuriamos palankios sąlygos ugdymuisi? Ar tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai šilti? Ar tie santykiai keičiasi vaikui augant? Manau, kad taip. Juk tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai gali ir turi būti geri, nes nuo to priklauso tolesnis vaiko ugdymasis.
Visi šie teiginiai, išsakyti apie mokinių ir tėvų santykius, rodo temos aktualumą. Todėl rinktis šią temą mane ir paskatino šios aplinkybės: problemos aktualumas, noras išsiaiškinti ir įvertinti mokinių ir tėvų tarpusavio santykių dinamiką, tų santykių įtaką ugdymosi procesui.
Tyrimą atlikau savo darbovietėje, Raseinių rajono Pryšmančių pagrindinėje mokykloje. Tyrimo tikslas– plačiau susipažinti su tėvų ir mokinių santykių dinamika, tų santykių įtaka ugdymosi procesui pradinėse klasėse ir paauglystėje.
Pagrindiniai uždaviniai:
– išstudijuoti mokslinę, pedagoginę ir psichologinę literatūrą pasirinkta tema;
- susipažinti su mokinių ir jų tėvų santykių dinamika;
- išsiaiškinti tų santykių įtaką mokinių ugdymosi procesui;
– pravesti anketinę mokinių ir jų tėvų apklausą;
- apdoroti anketų duomenis.
Tyrimuose dalyvavo 3 ir 7 klasės mokiniai ir jų tėveliai. Tyrimus su mokiniais atlikinėju jau keletą metų, nes šia tema domiuosi visus savo darbo metus. Manau, kad tyrimai visi yra gerai atlikti, nes vyko diskretiškai ir teisingai.
Darbo metu naudojau šiuos metodus:
1. Pirminės pedagoginės informacijos rinkimo metodai – pedagoginės ir psichologinės literatūros pasirinkta tema studijavimas.
2. Eksperimentinis – anketinė mokinių ir jų tėvų apklausa.
3. Statistiniai metodai – kiekybinis ir kokybinis anketų apdorojimas.
4. Teorinis gautų duomenų įvertinimas ir aprašymas.
Šis tyrimas turėjo didelę naudą ne tik man, bet ir tėvams. Jie tarsi iš naujo "pažvelgė" į savo vaikus. Kai kuriose šeimose pakito tarpusavio santykiai: jie tapo šiltesni. Tėvai pradėjo daugiau domėtis savo vaikais, jų pomėgiais, poreikiais.
Su tyrimo rezultatais supažindinau ir mokyklos mokytojus, tuo inicijuodama temą mokyklos mokytojų tarybos posėdžiui, kurio metu buvo svarstoma, kaip mokykla galėtų įtakoti mokinių ir tėvų tarpusavio santykius.
Pateikiau tokius siūlymus :
- kiekvienoje klasėje atlikti tyrimus šia tema;
- padėti ir patarti šeimoms, kaip kurti namuose tokią aplinką, kuri skatintų vaikus mokytis;
- ieškoti įvairesnių bendravimo su šeima formų;
- atkreipti dėmesį į tėvų švietimą;
- į pagalbą kviestis seniūnijos socialinę darbuotoją.

Darbo tikslas ir uždaviniai apibrėžė darbo struktūrą. Ji susideda iš įvado, dviejų dalių, išvadų ir pasiūlymų, informacijos šaltinių sąrašo. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-01-22
DalykasPedagogikos diplominis darbas
KategorijaPedagogika
TipasDiplominiai darbai
Apimtis47 puslapiai 
Literatūros šaltiniai25 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis106 KB
AutoriusEdita
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasI. Jokimavičienė
Švietimo institucijaVilniaus kolegija
FakultetasVerslo vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Mokiniu ir tevu tarpusavio santykiu dinamika ir ju itaka ugdymosi procesui [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 47 puslapiai 
  • Vilniaus kolegija / 4 Klasė/kursas
  • I. Jokimavičienė
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą