Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Demokratinio pilietiškumo ugdymas mokykloje: būklė ir tobulinimo kryptys
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Demokratinio pilietiškumo ugdymas mokykloje: būklė ir tobulinimo kryptys

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738
Aprašymas

Įvadas. Demokratinio pilietiškumo ugdymo teorinė apžvalga. Europos tarybos pozicija demokratinio pilietiškumo atžvilgiu. Demokratinis pilietiškumas Lietuvos švietimo reformos kontekste. Pilietinio ugdymo tikslai Lietuvos mokykloje. Pilietinio ugdymo sistema. Demokratinio pilietiškumo ugdymo struktūra Lietuvos mokyklose. Teisės aktai, reglamentuojantys pilietiškumo ugdymą. Demokratinio pilietiškumo ir pilietinio ugdymo sąvokų analizė. Pilietinio ugdymo metodai ir jų taikymas mokykloje. Žodiniai dėstymo metodai. Aktyvieji mokymosi metodai. Debatai kaip vienas iš būdų mokyti pilietiškumo. Demokratinio pilietiškumo ugdymo mokykloje tyrimas. Tyrimo metodika. Tyrimo rezultatų analizė. Mokytojų apklausa ir rezultatai. Išvados. Santrauka.

Ištrauka

Temos aktualumas. Globalus demokratijos stiprėjimas per paskutinį XX amžiaus ketvirtį sukėlė naują pasaulinę domėjimosi pilietiniu ugdymu bangą. Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla siekia ugdyti sąmoningus piliečius, suprantančius savo teises ir pareigas, gebančius konstruktyviai dalyvauti nuolat kintančios visuomenės gyvenime. Ji padeda mokiniams įsisąmoninti, kad demokratijos kūrimas šeimoje, bendruomenėje, tautoje, valstybėje, pasaulyje – tai asmeninė kiekvieno iš mūsų užduotis, rūpestis ir atsakomybė. Kartu puoselėjama tautinė savigarba bei pagarba pagrindinėms demokratinėms vertybėms: žmogaus orumui, laisvei, lygybei, teisingumui ir teisėtumui, tolerancijai, solidarumui. Tad mokykloje būtina sudaryti sąlygas mokiniams ugdytis vidinį poreikį aktyviai veikti, ugdytis gebėjimą analizuoti kultūrinę, etninę, politinę, socialinę įvairovę bei dėl jos galinčius kilti konfliktus, ieškoti taikaus šių konfliktų sprendimo būdų; gebėjimą laisvai ir sąmoningai spręsti, vertinti ir apsispręsti atviroje, pliuralistinėje visuomenėje. Daugiau nei dešimtmetį vykstančios permainos švietime esmingai pakeitė Lietuvos švietimo sistemą, sudarė prielaidas įvairioms švietimo institucijoms deramai reaguoti į naujus reikalavimus asmeniui, visuomenei, kylančius dėl sparčios socialinio, ekonominio gyvenimo kaitos, dėl besikeičiančios Lietuvos valstybės ir jos piliečių padėties. Jau viename pirmųjų Lietuvos švietimo reformos dokumentų – Lietuvos švietimo koncepcijoje (1992), buvo įtvirtintos naujos švietimo vertybinės nuostatos, nauji tikslai ir uždaviniai: nuo totalitarinei santvarkai būdingos asmens ir visuomenės sampratos pereita prie demokratinės. Švietimas imtas orientuoti į laisvą ir atsakingą asmenį, savarankišką pilietinę visuomenę. Pasiekta laisvė tapo nelengvu išbandymu mūsų visuomenei. Pilietinio ugdymo sąvoka viena iš prieštaringiausiai vertinamų, apimanti platų spektrą klausimų susijusių su piliečio ir valstybės santykio problema. Demokratinio pilietiškumo ugdymas glaudžiai susijęs su valstybės ideologija, vertybių sistema, demokratijos išvystymo laipsniu, istorija, ištekliais, mokymo sistemos ypatumais ir tradicijomis.
Temos ištirtumas. Demokratinio pilietiškumo ugdymo problemoms nagrinėti skirtos šios knygos: A.Poviliūno ir L.Deveikio sudaryta mokytojo knyga ,,Pilietinis ugdymas mokykloje", Vilnius, 1998 (kartu su Atviros Lietuvos fondu); R. Martinėnienės išverstas ir adaptuotas amerikine tradicija pagrįstas mokomasis komplektas ,,Pilietis" (Vilnius, 1999), kurį sudaro pratybų sąsiuvinis, projektų knyga (vadovėlis) ir knyga mokytojui; B.A. Reardon ,,Tolerancija - vartai į taiką", (I dalis, Vilnius, 1999; II ir III dalis, Vilnius, 2000) be to, kartu su Europos Tarybos informacijos ir dokumentacijos centru parengta Vaiko teisių mokymo pradinėje mokykloje metodika (Vilnius, 1999). Visavertis pilietiškumo ugdymas neįmanomas be jaunuolių emocinio ryšio su tėvyne stiprinimo, patriotinių nuostatų formavimo. Neužtenka vien tik perteikti moksleiviams žinių apie demokratinį visuomeninių santykių tvarkymą ir plėtoti bendradarbiavimo bei dalyvavimo visuomeniniame gyvenime gebėjimus. Labai svarbu ugdyti ir atitinkamas vertybines nuostatas – meilę tėvynei, tautinį tapatumą bei valstybinę ir tautinę savimonę harmoningai derančią su atsakingų Europos ir pasaulio bendruomenių narių savimone.
Lietuva, prisijungusi prie Europos Sąjungos, privalo siekti gerų rezultatų ekonomikoje, politikoje, kultūros ir švietimo srityse, ir daugelyje kitų sferų. Yra įrodyta (Kvieskienė G. (2003) Socializacija ir vaiko gerovė. Vilnius.), kad įsitraukimas į aktyvią pilietinę veiklą mažina nusikalstamumą, skurdą, neišsilavinusių žmonių skaičių, bedarbystę, svaigalų vartojimą, nes skatina augti kaip asmenybei, ugdyti įvairius socialinius gebėjimus, šviestis ir mokytis, tobulėti bei dalyvauti valstybės reikaluose.
Besikeičiančioje Lietuvos visuomenėje besikuriančios demokratijos sąlygomis stinga piliečių, galinčių vertinti, laisvai save išreikšti, ieškoti nepriklausomų sprendimų ir juos rasti. Todėl svarbiausi pilietinio ugdymo uždaviniai yra: sudaryti sąlygas moksleiviams mokytis surasti savo kelią, kai šalies ir pasaulio politinio, ekonominio, kultūrinio gyvenimo realijos yra kontroversinės; išmokyti analizuoti ir spręsti politinius bei socialinius konfliktus, kylančius dėl skirtingumo ir interesų. Juo labiau, kad konfliktą šiuolaikinė visuomenė supranta kaip "pažangos, civilizacijos ir galų gale pasaulinės pilietinės visuomenės šaltinį" (R. Dahrendorfas 1996).
Siekiant apžvelgti, demokratinio pilietiškumo ugdymo būklę mokykloje diplominiame darbe buvo iškeltas darbo tikslas: atskleisti demokratinio pilietiškumo ugdymo specifiką mokykloje ir klasės bendruomenėje.
Uždaviniai:
1. Apžvelgti literatūrą apie demokratinio pilietiškumo ugdymą, atskleisti specifiką.
2. Ištirti demokratinio pilietiškumo ugdymo būklę Lietuvos mokyklose.
3. Įvertinti mokytojų nuomonę apie demokratinį pilietiškumą mokykloje.
Tyrimo objektas - mokinių demokratinio pilietiškumo ugdymas mokykloje.
Kontingentas – mokyklos pedagogai.
Tyrimo metodai:
Teoriniai: mokslinės literatūros analizavimas, padėjęs atskleisti tiriamosios problemos pagrindus, bei leidžiantis apibendrinti šio tyrimo rezultatus.
Empiriniai: mokytojų anketavimas vykstantis mokykloje.
Statistiniai: matematinės statistikos metodais atlikta tyrimo duomenų analizė. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-02-06
DalykasPedagogikos diplominis darbas
KategorijaPedagogika
TipasDiplominiai darbai
Apimtis35 puslapiai 
Literatūros šaltiniai36 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis80.62 KB
Autoriusindrike
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasČesiulis
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasPedagogikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Demokratinio pilietiskumo ugdymas mokykloje bukle ir tobulinimo kryptys [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 35 puslapiai 
  • Klaipėdos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Česiulis
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą