Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Šeimos ir ugdymo institucijų bendradarbiavimas ugdant hiperaktyvų vaiką
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Šeimos ir ugdymo institucijų bendradarbiavimas ugdant hiperaktyvų vaiką

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041
Aprašymas

Įvadas. Hiperaktyvių vaikų samprata. Hiperaktyvumo priežastys. Šeimos ir ugdymo institucijos bendradarbiavimas ugdant hiperaktyvų vaiką. Hiperaktyvus vaikas šeimoje. Hiperaktyvus vaikas mokykloje. Hiperaktyvių vaikų elgesio koregavimas. Šeimos ir ugdymo institucijų bendradarbiavimas ugdant hiperaktyvų vaiką praktinis tyrimas. Tyrimo metodika ir organizavimas. Anketinės apklausos duomenų analizė ir aptarimas. Tėvų nuomonė apie bendradarbiavimą su ugdymo institucija, ugdant hiperaktyvų vaiką. Mokytojų nuomonė apie bendradarbiavimą su šeima, ugdant hiperaktyvų vaiką. Išvados. Rekomendacijos. Santrauka. Summary. Priedas (Anketa).

Ištrauka

Temos aktualumą lemia tai, kad Lietuvoje beveik kiekvienoje darželio grupėje, mokyklos klasėje yra vienas ar daugiau nedėmesingų, impulsyvių ar hiperaktyvių vaikų. Pastebėta, kad tokius vaikus sunkiau išmokyti: jie nereaguoja taip, kaip kiti vaikai, ir dažnai trukdo dirbti. Suprantama, kad vaikai, kuriems nustatytas dėmesio sutrikimas ir hiperaktyvumas, kelia daug problemų ir tėvams,ir pedagogams. Pastaruoju metu padidėjo susidomėjimas šia problema, nes šis vaiko vystymosi variantas vis labiau plinta. Baigiamajame darbe rašoma apie hiperaktyvumo problemą ir kas įtakoja sėkmingą hiperaktyvių vaikų ugdymą, bendradarbiavimo galimybes.
Hiperaktyvumas yra labai judrus, impulsyvus elgesys. Hiperaktyvūs vaikai negali pabūti ramiai net ir tose situacijose, kuriose tai būtina: klasėje, gydytojo kabinete, autobuse. Atrodo, kad jie nuolat ieško kažko įdomaus ir niekuomet neranda. Hiperaktyvumas sąlygoja ir impulsyvumą, savikontrolės trūkumą – vaikai iš karto daro tai, kas ateina į galvą, negalvodami apie pasekmes, todėl dažnai dėl neapgalvoto elgesio įvyksta nelaimingi atsitikimai, traumos ir kiti nemalonumai.
Hiperaktyvaus elgesio sutrikimo atsiradimui gali turėti įtakos daug įvairių fizinių ir psichologinių veiksnių. Genetiniai faktoriai, kenksmingos sąlygos nėštumo metu, gimdymo komplikacijos, galvos traumos vaikystėje ar persirgtos sunkios somatinės ligos gali lemti hiperaktyvaus elgesio išsivystymą. Sutrikimo atsiradimui svarbūs ir psichologiniai bei socialiniai faktoriai. Stresą ir nerimą sukeliantys įvykiai šeimoje gali paskatinti ar prisidėti prie išsivystymo. Hiperaktyvumo sindromui taikytinas kompleksinis terapijos principas, t.y. tokio gydymo, kurio metu atsižvelgiama į įvairias, daugiausia neatskiriamai susijusias atsiradimo ir vystymosi sąlygas.
Sėkmingą hiperaktyvių vaikų ugdymą sąlygoja glaudus šeimos ir mokyklos bendradarbiavimas. Svarbu laiku pasiūlyti vaikui ir jo tėvams pagalbą, o tų vaikų pedagogams patarti ir suteikti informaciją. Būtina ieškoti prieinamų hiperaktyvių vaikų ugdymo, jų elgsenos ir mokymosi koregavimo būdų natūraliomis pedagoginio proceso sąlygomis.
Darbo objektas: Šeimos ir ugdymo institucijų bendradarbiavimas, ugdant hiperaktyvų vaiką.
Darbo tikslas: išanalizuoti šeimos ir ugdymo institucijų bendradarbiavimą, ugdant hiperaktyvų vaiką.
Uždaviniai:
1. Apžvelgti mokslinę literatūrą nagrinėjančią hiperaktyvumą ir jo priežastis.
2. Išsiaiškinti tėvų požiūrį į mokyklos bendradarbiavimą su jais.
3. Išsiaiškinti mokytojų požiūrį į bendradarbiavimą su mokinių tėvais.

Hipotezė: Šeimos ir ugdymo institucijų bendradarbiavimas ugdant hiperaktyvų vaiką, vyksta fragmentiškai, nesistemingai.
Darbo metodai:
1. Mokslinės literatūros nagrinėjančios hiperaktyvumą analizė ir apžvalga.
2. Anketinė apklausa mokinių tėvams.
3. Anketinė apklausa mokytojams.

Savo darbe panaudojau šias profesines kompetencijas:
Socialinės pedagoginės pagalbos ugdytiniui organizavimas
• Gebėti įvertinti ugdytinio poreikius;
• Taikyti individualaus darbo su ugdytiniu metodus;
• Gebėti organizuoti ugdytinių veiklą, padedančią tobulinti socialinį funkcionavimą;
Darbas su ugdytinių grupėmis
• Gebėti įvertinti ugdytinio vietą socialinėje grupėje;
• Gebėti analizuoti ir vertinti grupėje vykstančius pokyčius;
Bendradarbiavimas su ugdytojais ir institucijomis, turinčiomis įtakos ugdytinio ugdymui
• Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdytinių šeimos nariais, ugdymo institucijomis ir kitomis organizacijomis;
• Koordinuoti socialinės pedagoginės pagalbos teikimą ugdytiniams;
• Gebėti dirbti komandoje;
Socialinio pedagogo profesinės kompetencijos tobulinimas
• Gebėti taikyti socialinio tyrimo metodus; ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-05-29
DalykasPedagogikos diplominis darbas
KategorijaPedagogika
TipasDiplominiai darbai
Apimtis38 puslapiai 
Literatūros šaltiniai24 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis123.4 KB
Autoriusalgis markutis
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasDalia Šlapelienė
Švietimo institucijaVilniaus kolegija
FakultetasPedagogikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Seimos ir ugdymo instituciju bendradarbiavimas ugdant hiperaktyvu vaika [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 38 puslapiai 
  • Vilniaus kolegija / 3 Klasė/kursas
  • Dalia Šlapelienė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą