Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Socialinės pagalbos poreikis emigravusių tėvų mokyklinio amžiaus vaikams
   
   
   
naudingas +1 / nenaudingas -1

Socialinės pagalbos poreikis emigravusių tėvų mokyklinio amžiaus vaikams

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637383940
Aprašymas

Įvadas. Tikslas: išanalizuoti socialinės pagalbos poreikį emigravusių tėvų vaikams. Emigracijos problema. Emigracijos priežastys. Psichosocialinės pasekmės emigravusių tėvų mokyklinio amžiaus vaikams. Teikiamos socialinės pagalbos emigravusių tėvų vaikams ypatumai. Psichosocialinių sunkumų, kylančių emigravusių tėvų vaikams tyrimas. Tyrimo organizavimo metodika. Tyrimo rezultatų analizė. Sunkumai būdingi emigravusių tėvų vaikams. Sunkumai kylantys dirbant su emigravusių tėvų vaikų globėjais. Mokykloje teikiama pagalba emigravusių tėvų vaikams. Emigravusių tėvų vaidmuo sprendžiant jų vaikams iškilusias problemas. Emigravusių tėvų ryšių palaikymas su jų vaikais, globėjais bei darbuotojais. Išvados ir pasiūlymai. Santrauka. Priedai: anketos (5 psl.)

Ištrauka

Vienas šiuolaikinės visuomenės raidos bruožų yra nepaprastai išaugęs gyventojų migracinis mobilumas, ypač būdingas pokomunistinėms šalims, tarp jų ir Lietuvai. Kaip ir daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių, Lietuvoje vykstantys politiniai, socialiniai bei ekonominiai pokyčiai padarė esminį poveikį tarptautinės migracijos procesui. Migracijos procesas nuolat kinta, priklausomai nuo valstybėje vykdomos socialinės ir ekonominės politikos.
Dėl susidariusios padėtiesi vis labiau išryškėja emigravusių tėvų vaikų problemos, kurios paliečia ne tik šiuos vaikus, jų šeimas, bet ir visą visuomenę.
Emigracija iš Lietuvos neigiamai įtakoja ne tik šalies socialinę ir ūkio raidą, tačiau daro ypatingą žalą šeimoms bei vaikams dėl šios priežasties gyvenantiems skyrium. Problemos, su kuriomis yra susiduriama, vaikų tėvams (vienam iš jų) laikinai ar nuolatinai išvykus į užsienį, yra kompleksinės, susijusios su vaiko juridinio atstovavimo aspektais, kuomet vaikas paliekamas kitų asmenų priežiūrai, su vaiko emocine, moraline būsena, jo ugdymo ir ugdymosi procesu, tinkamomis gyvenimo sąlygomis ir pan. Nepatyrę, kas yra tėvų meilė ir globa, jie jau dabar susiduria su didžiulėmis psichologinėmis problemomis – nuotaikų bei elgesio sutrikimais, neurozėmis, neretas įninka į narkotikus. Didelė tikimybė, kad matydami, kaip blaškosi jų tėvai, šie vaikai užaugę sunkiai užmegs ilgalaikius santykius, bus nestabilūs ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir darbe. Ar tokie žmonės pajėgs kurti ekonominį valstybės pagrindą? Negalėdami dažnai grįžti, su jais bendrauja telefonu ar internetu, taigi silpnėja ryšiai tarp šeimos narių – kai kurie vaikai net nepripažįsta po kelerių metų išsiskyrimo grįžusių gimdytojų. Dar daugiau – dešimtys išeivių užsienyje dingsta lyg į vandenį, taigi vaiko teisių apsaugos specialistams tenka kreiptis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo. Tokie vaikai patikimi globėjams ir neretai lieka su jais visam laikui, o ateityje gali būti įvaikinti. Pagal galiojančius įstatymus išvykdami tėvai turi nurodyti, kas skiriamas laikinu jų vaiko ar vaikų globėju – močiutė, senelis, kitas giminaitis, bičiulis. Šiems žmonėms nemokama speciali pašalpa už globą, tačiau jie tampa mažųjų atstovais, jei reikia tvarkyti reikalus valdžios institucijose ir kitais atvejais. Nemažėjant emigracijos bangai, vaikų, kuriems tėvus atstoja giminaičiai ar pažįstami asmenys, daugėja. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, pernai gruodžio pabaigoje laikina globa buvo nustatyta 916 vaikų, kurių tėvai yra išvykę į užsienį. Metais anksčiau tokių nepilnamečių buvo 343.Tarp jų šiek tiek daugiau berniukų, beveik trečdalis – 10-14 metų, tačiau kitiems paliekami ir mažyliai iki trejų metukų (praėjusių metų duomenimis – 99), ir ikimokyklinio amžiaus vaikai (171). Daugumos iš jų tėvai išvykę į Didžiąją Britaniją. .(https://www.delfi.lt;2008-06-06)
Ne geriau ir tiems vaikams, kuriuos tėvai išsiveža į užsienį. Jie patiria didelį stresą, nes svečioje šalyje neužtenka tik išmokti kalbą, reikia ir susikurti savo socialinį statusą. Vaikui - taip pat. Be to, dažnai greičiau nei tėvai išmokęs kalbą vaikas turi daugeliu atvejų padėti jiems tvarkant įvairius reikalus, o tai iškreipia tėvų ir vaikų santykius.
Tai rezultatai, kurie matomi jau šiandien, kokios emigracijos pasekmės išryškės ateityje, niekas nežino.
Visuomenėje formuojasi opinija, kad Lietuvoje vaikų savižudybių, narkotikų bei alkoholio vartojimo, smurto atvejų padaugėjo dėl to, kad didėja skaičius tėvų, išvykstančių dirbti į užsienį ir vaikus paliekančių senelių globai ar net išvis vienus pačius. Tokie vaikai susiduria su psichosocialinėmis problemomis, kurių jie vieni, net ir su savo tėvų pagalba nėra pajėgūs išspręsti.

Objektas – socialinės pagalbos poreikis emigravusių tėvų vaikams.
Tikslas – išanalizuoti socialinės pagalbos poreikį emigravusių tėvų vaikams

Uždaviniai:
1. Apžvelgti emigracijos problemą;
2. Nustatyti psichosocialinius sunkumus kylančius emigravusių tėvų vaikams;
3. Apibūdinti socialinės pagalbos galimybes emigravusių tėvų vaikams;
Metodai:
• Mokslinės literatūros analizė;
• Anketinė apklausa;
• Kokybinė duomenų analizė; ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-06-30
DalykasPedagogikos diplominis darbas
KategorijaPedagogika
TipasDiplominiai darbai
Apimtis38 puslapiai 
Literatūros šaltiniai23 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis62.77 KB
AutoriusJustinas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2009 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasD. Ramanauskienė
Failo pavadinimasMicrosoft Word Socialines pagalbos poreikis emigravusiu tevu mokyklinio amziaus vaikams [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą