Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Etnokultūrinio ugdymo aspektai bendrojo lavinimo mokyklos dailės pamokose
   
   
   
3
naudingas +3 / nenaudingas 0

Etnokultūrinio ugdymo aspektai bendrojo lavinimo mokyklos dailės pamokose

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536373839
Aprašymas

Įvadas. Darbo tikslas: ištirti etnokultūrinio ugdymo aspektus bendrojo lavinimo mokyklos dailės pamokose. Etnokultūra ir jos reikšmė ugdyme. Etnokultūrinio ugdymo samprata. Tautinės kultūros reikšmė žmogaus ugdymo procese. Etnokultūrinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje. Etnokultūrinio ugdymo aspektai bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose. Liaudies kultūros vieta dailiniame ugdyme. Etnokultūrinio ugdymo aspektų bendrojo lavinimo mokyklos dailės pamokose tyrimas. Tyrimo pristatymas. Tyrimo rezultatai ir jų analizė. Išvados. Santrauka. Priedai (6 psl.).

Ištrauka

Temos aktualumas. Tiek visuomenė, tiek bendrojo lavinimo mokykla per eilę metų patiria reformas, kurios įneša naujovių ir pažangių pokyčių. Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo etninis ugdymas mokyklose nebuvo puoselėjimas, tik su Atgimimo banga, kai buvo sugrįžta prie esminių tautos vertybių ir tradicijų, etninė kultūra kaip ir etninis ugdymas išgyveno pakilimą. Ėmė rastis mokslinių straipsnių, pasisakymų, renginių ir kt., ko pasėkoje buvo parengtas Lietuvos Respublikos Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas (1999), kuris nustatė bendrus lietuvių etninės kultūros valstybinės globos pagrindus, etninės kultūros apsaugos ir tęstinumo, plėtros bei turtinimo priemones ir sąlygas. Itin didelė atsakomybė buvo patikėta švietimo sistemai: integruoti etninę kultūrą į visų tipų ir pakopų švietimo įstaigų ugdymo programas, sukurti sąlygas etninės kultūros kursui bendrojo lavinimo mokyklose įvesti, skatinti įvairiapusę etninės kultūros veiklą papildomo ugdymo srityje, ugdyti etninės kalbos savitumą švietimo įstaigose, užtikrinti etnografinių regionų savitumo bei vietos tradicijų pažinimą, įteisinti jau esamas ir, jeigu reikia, steigia naujas specializuotas etninės kultūros švietimo įstaigas ar jų padalinius, užtikrinti etninės kultūros pedagogų, specialistų rengimą, rūpinasi jų kvalifikacijos kėlimu, remti etninės kultūros mokymo priemonių leidybą ir kt. Tad per kone dvidešimt metų etninė kultūra išgyveno pakilimą: įvairiuose kultūrinio gyvenimo aspektuose nebuvo apsieita be senųjų etnokultūrinių tradicijų, perduodamų jaunajai kartai. Tačiau pastaraisiais metais šios srities specialistai savo pasisakymuose nebėra tokie optimistai. Remiantis literatūros šaltiniais galima daryti prielaidą, jog jaunoji karta ne taip labai domisi tautos per šimtmečius sukurtomis tradicijomis. Taipogi švietimo sistema nebėra tokia įtakinga vertybių perdavimui. Nors etnokultūrinis ugdymas, pagal Bendrųjų programų ir Išsilavinimo standartų rekomendacijas bei etninio ugdymo ekspertų nuomonę yra integracinio pobūdžio mokomasis dalykas, mokyklose mokiniai mažiau renkasi etninės kultūros pamokas, o integracijos kokybė priklauso tik nuo dirbančio specialisto ir yra labiau teorinė nei praktinė.
Etnokultūrinio ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje per dailės pamokas populiarinimas (skatinimas):
• Mažėja etninių lietuvių tradicijų populiarumas visuomenėje, todėl įsigali masinės kultūros (vartojimo) reiškiniai, tampa gaji kitų kultūrų įtaka.
• Nors Bendrojo lavinimo mokyklose populiarinama dalykų integracija, etninis ugdymas integruojamas į daugelį mokomųjų dalykų, o vyresnėse klasėse galima lankyti pasirenkamą etnokultūros dalyką, akivaizdu, jog mokiniai ne itin besidomi etnine kultūra, tautos tradicijomis; ir ne visos mokyklos siūlo etninę kultūrą kaip pasirenkamą dalyką.
• Dailiniame ugdyme Bendrosios programos ir Išsilavinimo standartai numato dailės pamokose tautodailės pamokų ciklus, panašu, jog mokiniams nėra įdomu kurti liaudies meno kūrinius.

Apie etninių kultūros tradicijų įtakos reikšmę rašė Vydūnas, A. Maceina, S. Šalkauskis, J. Grinius, L. Laužikas, M. Mažvydas, M. Daukša, S. Daukantas, M. Valančius ir kiti žymūs švietėjai.
Problema. Nežiūrint sumažėjusio etnokultūrinio ugdymo populiarumo, matyti, jog ypač palankus etninės kultūros vertybių perdavimas galimas per dailės pamokas, per tautodailės vertybių puoselėjimą. Todėl kyla klausimas, ar etninė kultūra ir etninis ugdymas vis dar patrauklus mokiniams ir pedagogams bendrajame visuomenės etninių vertybių kontekste, (kai etninės kultūros nykimas siejamas su bendrąja civilizacijos raida ir tradicinio kaimo irimu), kyla klausimas, ar mokyklos pajėgios išsaugoti turimą paveldą ir ar tai įdomu šiuolaikiniams mokiniams? Ar etninis ugdymas per dailės pamokas bei tautodailės darbų puoselėjimą jose yra pakankama tautos išlikimo, jos tęstinumo naujosios kartos tautinio sąmoningumo priemonė?
DARBO TIKSLAS – ištirti etnokultūrinio ugdymo aspektus bendrojo lavinimo mokyklos dailės pamokose.
TYRIMO OBJEKTAS: etnokultūrinis ugdymas bendrojo lavinimo mokyklos dailės pamokose.
UŽDAVINIAI:
1. Išanalizuoti ir apibendrinti literatūros šaltinius apie etnokultūros ir dailinio ugdymo reikšmę.
2. Išnagrinėti etnokultūrinio ugdymo galimybes bendrojo lavinimo mokykloje.
3. Ištirti dailės mokytojų ir mokinių požiūrį į etnokultūrą per dailės pamokas.

TYRIMO METODAI: mokslinės literatūros analizė, apklausa raštu, duomenų analizė. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-10-12
DalykasPedagogikos diplominis darbas
KategorijaPedagogika
TipasDiplominiai darbai
Apimtis37 puslapiai 
Literatūros šaltiniai31 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis193.03 KB
AutoriusRasa
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasR. Vismantienė
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasPedagogikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Etnokulturinio ugdymo aspektai bendrojo lavinimo mokyklos dailes pamokose [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 37 puslapiai 
  • Klaipėdos Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • R. Vismantienė
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+3
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą