Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Sociokultūrinės aplinkos įtaka paauglių dvasinių vertybių pasirinkimui
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Sociokultūrinės aplinkos įtaka paauglių dvasinių vertybių pasirinkimui

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536373839404142434445
Aprašymas

Įvadas. Darbo tikslas – atskleisti sociokultūrinės aplinkos įtaką paauglių dvasinių vertybių pasirinkimui. Sociokultūrinės aplinkos įtakos paauglių dvasinių vertybių pasirinkimui teoriniai aspektai. Sociokultūrinės aplinkos samprata. Paauglių vertybinės nuostatos. Paauglystės amžiaus tarpsnio charakteristika. Paauglio santykio su aplinka ypatumai. Šeimos įtaka paauglių dvasinių vertybių pasirinkimui. Mokyklos įtaka paauglių dvasinių vertybių pasirinkimui. Bendraamžių įtaka paauglių dvasinių vertybių pasirinkimui. Masinės kultūros įtaka paauglių dvasinių vertybių pasirinkimui. Sociokultūrinės aplinkos įtakos paauglių dvasinių vertybių pasirinkimui tyrimas. Tyrimo organizavimas ir metodika. Tyrimo rezultatų analizė. Sociokultūrinės aplinkos įtaka dvasinių vertybių pasirinkimui: paauglių ir pedagogų požiūrių analizė. Šeimos įtakos paauglių dvasinių vertybių pasirinkimui analizė. Mokyklos įtakos paauglių dvasinių vertybių pasirinkimui analizė. Bendraamžių įtakos paauglių dvasinių vertybių pasirinkimui analizė. Masinės kultūros įtakos paauglių dvasinių vertybių pasirinkimui analizė. Paauglių dvasinių vertybių pasirinkimo vertinimas. Išvados. Santrauka. Summary.

Ištrauka

Sąvoka "sociokultūrinis" pradėta vartoti XIX a., formuojantis modernistinės visuomenės mokslams, kai daugiausia dėmesio buvo skiriama socialinei ir kultūrinei analizei. Terminas sociokultūrinis apibrėžiamas kaip žmogaus ir socialinės būties egzistavimas neatsietai vienas nuo kito, kitaip tariant, juo nusakomas visuomenės ir kultūros tarpusavio sistemiškumas (Kanapickaitė, 2002).
Terminas "socialumas" apima visa, kas yra žmonėms visuomeniškai bendra, o "kultūra" – tai, kas tą bendrumą formuoja ir kas atsispindi atitinkamame kultūriniame identiškume. Todėl, socialumas yra sąlyga, leidžianti žmonėms nuolat turėti ryšį vienam su kitu, kultūra yra būdas ją realizuoti. Šiuo požiūriu abi pusės negali egzistuoti atskirai.
Demokratinės valstybės ateitis - vaikai, paaugliai ir jaunimas. Paauglys yra vienas iš aktyviausių besikeičiančios visuomenės narių, labai savitai reaguojančių į aplinkos, švietimo ir ugdymo pokyčius, turįs sudėtingą vidinį pasaulį. Perėjimas iš vaiko pasaulio į suaugusiųjų pasaulį yra sunkumų ir išbandymų metas ne tik patiems paaugliams, bet ir jų tėvams bei mokytojams. Pripažindami paauglio individualybę, suaugusieji perduoda visuomenės patirtį ir siekia jaunąją kartą geriau parengti gyvenimui ir darbui.
Vis dažniau tiek specialistai, tiek visuomenės atstovai prabyla apie jaunimo vertybių ugdymo krizę, nihilizmo įsigalėjimą, gyvenimo prasmės praradimo jausmą ir kt. Visa tai traktuojama kaip netinkamo jaunimo vertybių ugdymo ir nesėkmingos socializacijos rezultatas. Tačiau jaunimo gyvenimo raida neatsiejama nuo sudėtingos sociokultūrinės, ekonominės, politinės sąlygų sąveikos. Šiuolaikinis jaunimas bręsta ypatingai komplikuotoje, dinamiškoje sociokultūrinėje aplinkoje, kurioje bendruomenė nebeatlieka esminės psichologinio saugumo ir socialinės globos funkcijų. Jaunimo sociokultūrinė aplinka apibūdinama taip: šiuolaikinis jaunimas išgyvena daugybę socialinių pokyčių, pavyzdžiui, besikartojančius pedagoginius eksperimentus, irstančią vertybių sistemą, individualizmo įsigalėjimą (Jonutytė, 2005).
Lietuvos sociokultūrinė situacija keičia jaunimo vertybių ugdymo (-si) dimensijas (Garmienė, Žemaitienė, Zaborskis, 2003).
Paaugliui kyla klausimai: kas aš esu, kaip aš noriu gyventi, kokios vertybės man svarbiausios gyvenime, kuo aš tikiu ir pan. Vyksta tapatybės paieška, nes skirtingose situacijose paauglys būna skirtingas, vienoks namie, kitoks su draugais, dar kitoks mokykloje ar darbe. Į šiuos klausimus turi atsakyti ne tik paauglys, bet jį suprasti ir padėti susigaudyti savyje ir aplinkoje turi suaugę žmonės. Atsakymų galima ieškoti dar ir po paauglystės. Gerai, jei paauglys perima tėvų vertybes bei lūkesčius, o jei tapatybė negatyvi, priešinga tėvams ir visuomenei, bet atitinkanti tam tikrą bendraamžių grupę, kur galima praplėsti ir įtvirtinti savo interesus, realizuoti savo sugebėjimus, jei to nepavyksta padaryti klasėje ar mokykloje. Bet yra ir tokių, kurie nesuranda savęs ar niekam tvirtai neįsipareigoja (Gučas, 1990).
Dorinis paauglių auklėjimas šiuolaikinėmis sąlygomis yra ypač sudėtinga ir prieštaringa problema. Svarbiausia protingai, kryptingai organizuoti paauglių gyvenimą ir veiklą. Tėvai ir mokykla mažai ką gali pakeisti dėl paauglį supančios aplinkos, ji turi didelę įtaką, tačiau nepaliekant likimo valiai, protingai kontroliuojant šiuos veiksnius galima apsaugoti paauglį nuo neigiamų pasekmių.
Kadangi suaugusieji vis dažniau ima kalbėti apie paauglių dvasinių vertybių nuvertėjimą, netgi jų nebuvimą, todėl klausimai apie šeimos, mokyklos, bendraamžių įtaką paauglių dvasinių vertybių pasirinkimui ir pan. yra problemiški ir aktualūs.
Paauglių vertybės, vertybinės nuostatos tyrinėjamos daugelio autorių. Šeimos teigiamą vaidmenį vertybinių nuostatų formavimuisi pabrėžia Z. Bajoriūnas (1997), visuomenės įtaką vertybinėms nuostatoms analizavo L. Jovaiša (2001), J. Vaitkevičius (1995), I. Leliūgienė (2002), A. Virbalienė (2003), Uznienė (2004), G. Imbrasienė (2003). Sociokultūrinių pokyčių įtaką paauglių socializacijai atskleidė G. Kvieskienė (2003), E. Martišauskienė (2004), I. Leliūgienė (1997), paauglių vertybinių nuostatų ypatumus nagrinėjo V. Ivanauskienė (2002), K. Kentraitė (2003), J. Mulevičienė (2002). O sociokultūrinių pokyčių visuomenėje įtaką jaunimo vertybių ugdymui (-si) tyrinėjo I. Jonutytė (2005). Tačiau sociokultūrinės aplinkos įtaka paauglių dvasinių vertybių pasirinkimui yra mažiau nagrinėta problema. Dauguma tyrimų labiau orientuoti į sociokultūrinės aplinkos įtaką paauglių socializacijai, įvairių socialinių problemų atsiradimo priežastis ir pan.
Darbo objektas – sociokultūrinės aplinkos įtaka paauglių dvasinių vertybių pasirinkimui.
Darbo tikslas – atskleisti sociokultūrinės aplinkos įtaką paauglių dvasinių vertybių pasirinkimui.
Darbo uždaviniai:
1. Teoriškai pagrįsti sociokultūrinės aplinkos įtaką paauglių dvasinių vertybių pasirinkimui.
2. Išsiaiškinti paauglių vertybines nuostatas.
3. Išanalizuoti šeimos, mokyklos, bendraamžių bei masinės kultūros įtaką paauglių dvasinių vertybių pasirinkimui.
4. Atlikti tyrimą, siekiant išsiaiškinti paauglių ir pedagogų požiūrį į sociokultūrinės aplinkos įtaką paauglių dvasinių vertybių pasirinkimui.
Metodai: mokslinės bei metodinės literatūros analizė, lyginamoji analizė, apklausa raštu. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-06-23
DalykasPedagogikos diplominis darbas
KategorijaPedagogika
TipasDiplominiai darbai
Apimtis43 puslapiai 
Literatūros šaltiniai36 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis120.02 KB
AutoriusMargarita
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasJautakytė
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasPedagogikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Sociokulturines aplinkos itaka paaugliu dvasiniu vertybiu pasirinkimui [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 43 puslapiai 
  • Klaipėdos Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Jautakytė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą