Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Dešimtų klasių gimnazistų ir moksleivių profesinį orientavimą ir apsisprendimą įtakojančių veiksnių analizė
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Dešimtų klasių gimnazistų ir moksleivių profesinį orientavimą ir apsisprendimą įtakojančių veiksnių analizė

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637383940414243
Aprašymas

Įvadas. Profesinio orientavimo ir profesinio rengimo teisės aktų apžvalga. Profesinio orientavimo įstaigų ir informacinių sistemų tinklo apžvalga. Profesinio orientavimo strategija. Asmenybės socialinė raida ir profesijos pasirinkimas. Savęs vertinimas ir pažangumas. Tyrimo metodikos. Tyrimo eiga. Tiriamųjų profesinių polinkių analizė. Išvados.

Ištrauka

Paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje tapome savo nepriklausomybę atkūrusios valstybės piliečiais. Lietuva palaipsniui įsiliejo į pasaulio ekonomiką.
Tuo tarpu, pasaulio ekonomika šiandien tampa vis labiau integruota, nukreipta į pasaulio rinką ir reikalaujanti aukštos kvalifikacijos. Tačiau globalizacijos procesas liečia ne tik ekonomiką. Jis apima ir mokslo, švietimo, technologijų, kultūros, valdymo bei daugelio kitų sričių ryšius pasauliniu mastu
Globalizacija sudaro prielaidas, kad ekonominė kiekvienos šalies pažanga ir ilgalaikis konkurencingumas priklausytų nuo tos šalies žmonių gyvenimo standartų bei jų socialinės raidos standartų lygio. Lietuvai tai ypač svarbu, nes ji ilgalaikę vietą pasaulio rinkose gali užsitikrinti orientuodamasi į aukštos technologijos prekių gamyba, kuri reikalauja kvalifikuotos darbo jėgos.
Pigi ir išsilavinusi darbo jėga yra vienas pagrindinių pranašumų mažose, tokiose kaip Lietuva, valstybėse. Didelių industrinių ir besivystančių valstybių patirtis rodo, kad darbo jėgos standartų praradimas ilgainiui daro neigiamą įtaką šalies konkurencingumui. Integruotoje pasaulinėje darbo rinkoje vietos atsiras tik aukštos kvalifikacijos darbuotojams.
Lietuvai, besirengiančiai tapti Europos bendros ekonominės ir socialinės erdvės nare, didelę įtaką daro Europoje vyraujančios tendencijos profesinio orientavimo plėtros srityje. Profesinis orientavimas vis labiau siejamas su ekonomine ir socialine politika, mokymosi visą gyvenimą strateginėmis kryptimis, numatomos profesinio orientavimo paslaugų efektyvumo didinimo gairės. Dėl šių priežasčių Europoje išaugo ir šios srities prestižas.
Todėl labai keistai atrodo, kad pradėjus mokyklų reformą, profesinis orientavimas buvo nepagrįstai užmirštas ir išguitas iš mokyklų. Nors reikia pažymėti, kad Lietuvos mokslininkai L. Jovaiša, S. Kregždė, H. Galkytė ir kt. dar aštuntame XX amžiaus dešimtmetyje sukūrė ir pagrindė moksleivių ir jaunimo profesinio orientavimo sistemą. Tačiau šiandien absoliučioje daugumoje bendrojo lavinimo mokyklų profesinis orientavimas nevyksta. Tuo tarpu, formuojantis dinamiškai darbo rinkai, didėjant nedarbui ir skurdui, pagalba ir patarimai profesijos pasirinkimo klausimais moksleiviams kaip niekada reikalingi. Jie turi remtis šiuolaikiniais darbo rinkos ypatumų tyrimais.
Pasiekę 16 – 17 metų amžių jaunuoliai dažnai turi apsispręsti, kuriuo gyvenimo keliu pasuks, kokią profesiją ar specialybę pasirinks. Savo ateitį moksleiviai sieja su visuomenės gyvenimu. Deja, dažnai mokiniai turi nepakankamai žinių apie pasirenkamą profesiją. Jie nežino, į ką ir kur kreiptis, kad išsiaiškintų savo tinkamumą vienai ar kitai profesijai. Didelį poveikį jaunimui daro profesijos, kurios visuomenėje laikomos prestižinėmis.
Lietuvos Respublikos konstitucija reglamentuoja privalomą mokslą asmenims iki 16 metų amžiaus. Dabartinė Lietuvos švietimo sistema apima ikimokyklinį ugdymą, bendrąjį vaikų ir jaunimo lavinimą, profesinį ir aukštesnįjį mokymą, aukštąjį mokslą ir suaugusiųjų švietimą.
Mokykla vykdo visuomenės užsakymą – formuoti žmogų, kuris atitinka visuomenės reikalavimus. Visuomenė yra kiekvieną savo narį veikiantis subjektas. Todėl ryšys tarp mokyklos ir visuomenės yra akivaizdus. Vadinasi, turi egzistuoti ir abipusė atsakomybė už moksleivius.
Žmogaus formavimuisi turi įtakos ne vien mokykla. Šiuo atveju reikia kalbėti apie socialinės aplinkos įtaka – tai visuomeninės organizacijos, spauda, televizija, įvairios kultūros įstaigos ir kt. Iš kitos pusės didelę įtaką besiformuojančiai asmenybei daro mikroaplinka – tai nuolatiniai kontaktai su artimaisiais, dalyvavimas neformaliose grupėse.
Darbe nagrinėjama gimnazistų ir bendrojo lavinimo mokyklos dešimtokų apsisprendimas siekti vienokio ar kitokio išsilavinimo.
Darbas susideda iš tokių dalių:- tai teorinė dalis, kurioje siekiama išsiaiškinti, kas įtakoja moksleivių pasirinkimą, kokia profesinio orientavimo sistema, pagrįsta įstatymine baze, veikia šiandieninėje Lietuvoje, tyrimas ir jo aprašymas bei išvados.
Tyrimas atliktas dviejose Vilniaus mokyklose – Senamiesčio vidurinė mokykla ir Žemynos gimnazija. Apklausoje dalyvavo 120 moksleivių.
Atliekant tyrimą buvo iškeltos tokios hipotezės:
1. moksleivių apsisprendimui renkantis profesiją turi įtakos šeima – tėvų profesijos, jų išsilavinimo cenzas;
2. moksleivių profesinį apsisprendimą įtakoja savęs vertinimas,
3. moksleivių profesinį apsisprendimą įtakoja mokymosi pažangumas;
4. ankstyvas profilių pasirinkimas turi įtakos profesiniam apsisprendimui.
5. neatsižvelgdami į savo sugebėjimus, moksleiviai renkasi paklausias, ekonominį stabilumą užtikrinančias profesijas.
Tyrimas atliktas pagal Dž. Holando profesijos pasirinkimo teoriją, naudojant anketavimo metodą. Kita tyrimo dalis buvo individualūs pokalbiai su moksleiviais – konsultacijų ir interviu metodas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-07-27
DalykasPedagogikos diplominis darbas
KategorijaPedagogika
TipasDiplominiai darbai
Apimtis40 puslapių 
Literatūros šaltiniai32
Dydis208.07 KB
AutoriusAliona
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Desimtu klasiu gimnazistu ir moksleiviu profesini orientavima ir apsisprendima itakojanciu veiksniu analize [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą