Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Kūrybiškumas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Kūrybiškumas

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324
Aprašymas

Įvadas. Kūrybiškumas. Kas tai? Kūrybinio mąstymo savybės. Kūrybiškumą skatinantys veiksniai. Mokytojų požiūris į kūrybiškumą. Mokytojų kūrybiškumo raiškos sąlygos. Pageidaujamos asmenybės savybės, padedančios skleistis mokytojo kūrybiškumui. Kūrybinės užduotys. Priedai.

Ištrauka

Kūryba – žmogaus veikla, kuria sukuriamos dvasinės ir materialinės vertybės. Kūryba – tokia veikla, kuri duoda naujų ir originalių didelės visuomeninės vertės produktų. Taigi kūryba – gyvenimo pažangos veiksnys. Beje, siekti pažangos, taigi ir kurti, – prigimtinė žmogaus reikmė.
Pedagoginė veikla – ypatinga veikla. Specifinis jos bruožas tas, jog joje susiklosto sąlygos kiekvienam individui kurti save, tobulėti kaip žmogui, pasirengti kūrybiškai ir kokybiškai ateities veiklai, kai reiks įgyvendinti savo pašaukimą. Pedagoginis procesas drauge yra valdomas procesas. Ypač tai svarbu pradinėje jo grandyje. Taigi ne mažiau svarbu, kad valdoma būtų kūrybiškai. Tad natūraliai iškyla kūrybiško mokytojo problema.
Šiame referate bus aptariama kūrybiškumo sąvoka, išskiriami kūrybiškumą skatinantys veiksniai, kūrybiško mąstymo savybės. Daug dėmesio bus skiriama paties mokytojo kūrybiškumo išsiugdymui, nes tik kūrybiškas mokytojas gali ugdyti mokiniuose kūrybiškumą, skatinti juos naujai mąstyti.
Prieduose pateikta kūrybiškumo ugdymo metodai ir kūrybinių užduočių pavyzdžiai, galintys padėti mokytojui ugdyti moksleivių kūrybiškumą.

Kūrybiškumo sąvoka apibrėžiama įvairiai, tačiau daugelis autorių sutinka, kad tai asmens sugebėjimas atrasti nauja. Problemų sprendimo efektyvumas priklauso ne tiek nuo žinių ar įgūdžių, kiek nuo ypatingo sugebėjimo užduotyse esančią informaciją panaudoti greitai ir įvairiais būdais. Ši savybė ir buvo pavadinta kūrybiškumu.
"Kūrybiškumas - tai individo polinkis į naują, originalų ar novatorišką ko nors komponavimą, modeliavimą ar mąstymą". Siekiant kūrybinio rezultato neišvengiamai tenka naudotis jau turimomis žiniomis, tačiau svarbu, kad galiausiai būtų gautas naujas ar netikėtas derinys, o ne turimų žinių visuma.
Dažniausiai kūrybiškumas apibrėžiamas kaip žmogaus gebėjimas atrasti naujus ir originalius sprendimus, daryti ką nors unikalaus, atrasti naujus darinius, naudotis platesne nei duota informacija, nekonvencionaliai mąstyti, valdyti situacijas, tobulinti ar keisti pasaulį, kad šis geriau atitiktų žmonių poreikius ir pan.

Nuo 1950 metų atlikta gausybė kūrybiškumo tyrimų, tačiau bendro aiškinimo, kas yra kūrybiškumas, nėra. Galima būtų išskirti tris pagrindines tyrimų kryptis:
1. Tradicinis požiūris į kūrybiškumą.
2. Holistinis požiūris į kūrybiškumą.
3. Gabumų ir talentingumo tyrimai, kai kūrybiškumas laikomas viena iš gabių žmonių savybių.

Kūrybiškumas yra būdingas visiems žmonėms, tačiau jis nevienodai pasireiškia. Iš esmės, kūrybiškumas yra psichologinė savybė, todėl ji gali ir privalo būti kryptingai ugdoma tiek bendrojo lavinimo mokyklose, tiek ikimokyklinėse įstaigose.
Kūrybiškumo ugdymo procese svarbiausias vaidmuo tenka ugdytojui - mokytojui. Kūrybiškumo ugdymo sėkmė priklausys nuo ugdymo sampratos, kurios laikosi mokytojas.
Mokytojai dažniausiai laikosi tam tikros mokymo teorijos. Mokymo teorijų klasifikacijoje skiriamos šios trys teorijos: ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-08-06
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis20 puslapių 
Literatūros šaltiniai7
Dydis34.68 KB
Autoriusviktorija
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kurybiskumas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą